Kylantis išsekimo jausmas, pasirodo, gali būti susijęs su psichologine įtampa, kurią tenka patirti dėl COVID-19 pandemijos, o ne su fiziniu darbu. Nuovargio priežastys gali būti ir fizinės, ir nefizinės. Lygiai kaip nubėgus penketą kilometrų būtina pailsėti, taip ir persirgus kokia nors liga turi praeiti tam tikras laikas, kad sugrįžtų jėgos.
Kaip rodo tyrimai, nuovargį gali lemti ir tam tikros psichologinės būklės, kaip antai stresas arba nerimas. Bet dabartinėmis aplinkybėmis, ko gero, tenka kalbėti apie monotoniją, rutiną, prošvaisčių nebuvimą, rašoma portale „ScienceAlert“.
Taigi, būtinybė nugalėti psichologinę įtampą, kylančią žinant apie koronaviruso plitimą ir dėl to įvestus apribojimus, taip pat gali sekinti. Kaip gi šiomis aplinkybėmis papildyti energijos atsargas?
Adaptacija – laipsniškas procesas
Įvykus esminiams pokyčiams, pavyzdžiui, pradėjus studijuoti universitete arba persikėlus gyventi į kitą šalį, tam tikrą laiką vyksta adaptacija. Pereinamasis laikotarpis gali užsitęsti ir jam būdingi tam tikri etapai. Per pirmą adaptacijos savaitę žmogus paprastai mėgina atprasti nuo anksčiau turėtų įpročių, darbo grafiko ir laisvalaikio leidimo būdų. Tuo pat metu ima formuotis nauji įpročiai. Paprastai tai nutinka ketvirtą arba penktą pereinamojo laikotarpio dieną. Tada gyvenimas daugmaž nusistovi, tampa nuspėjamas.
Kelias pirmąsias karantino savaites žmonės gali jaustis nusiminę, slegiami liūdesio. Visgi tai yra normali būsena pradiniu adaptacijos etapu. Reikia pasistengti nepasiduoti sielvartui ir kliautis mintimi, kad tai praeis ir po savaitės bus geriau.
Prisitaikant prie naujų aplinkybių gali padėti refleksyvusis rašymas. Rekomenduojama vesti dienoraštį, kuriame galėtumėte išlieti savo mintis ir jausmus. Vėliau, skaitant dienoraštį, pavyks įsitikinti, kad vyksta progresas, ir įvertinti adaptavimosi sėkmę.
Visiška adaptacija prie naujų gyvenimo sąlygų įvyksta tik po maždaug trijų mėnesių. Vis dėlto būtina atminti, kad praėjus trims savaitėms nuo adaptacijos pradžios tikėtina gana staigi krizė – melancholijos protrūkis, nuotaikos pablogėjimas.
Nerimą tuo etapu sukelia netikėtas išgąstis, kad karantinas nesibaigs, kad tęsis amžinai. Visgi tada, kai šita fazė praeina, liūdesys ima lankyti vis rečiau.
Veiklos planavimo svarba
Vertingų pamokų, kaip neprarasti entuziazmo ir energijos, galima gauti besidomint žmonėmis, kuriems yra tekę atsidurti išlikimo situacijose. Norint neprisileisti apatijos, prastos nuotaikos ir neprarasti motyvacijos, svarbu turėti labai aiškų kiekvienos dienos planą.
Struktūra visada padeda suvokti, kad galime kontroliuoti savo gyvenimą. Laikantis grafiko neatsiranda laiko, per kurį nėra ką veikti, todėl užplūsta mintys apie įkalinimą, plaukimą pasroviui. Pasijutus situacijos įkaitu, kyla grėsmė pasiduoti abejingumui, užsisklęsti savyje. Jei taip nutinka, ilgainiui sutrinka miego ritmas, suprastėja jo kokybė. Galop viršų paima apsileidimas – būna, kad žmonėms net ir asmeninė higiena nustoja rūpėti.
Puikiu veiklos planavimo svarbą įrodančiu pavyzdžiui galėtų būti pasakojimas apie ekstremalioje situacijoje atsidūrusius žmones, kuriems staiga atsirado begalė laisvo laiko. Turimas galvoje 1915-aisiais nutikęs įvykis. Žymaus keliautojo ir tyrinėtojo sero Ernesto Shackletono vedamas laivas „Endurance“ tada įstrigo Antarktidos ledynuose. E. Shackletonas ilgai negaišdamas pateikė savo įgulai griežtą dienos darbų ir kitokios veiklos grafiką.
Komandos vadas puikiai žinojo, kaip susiklostė ankstesnė ekspedicija, kai 1898-aisiais lavas „RV Belgica“ ištisą žiemą negalėjo pajudėti iš ledynų. Kapitonas nepasirūpino, kad vyrai turėtų kuo užsiimti, todėl komandos nariai netruko užsikrėsti slogia nuotaika, o kai nugaišo laive buvęs katinas Nansenas, visi paniro į gilų liūdesį.
E. Shackletonas suvokė, kad turi pasielgti kitaip. Jis pareikalavo, kad maistas būtų patiekiamas konkrečiu laiku, be to, nurodė, kad po vakarienės visi susirinktų į bendrą patalpą, kurioje būtų galima bendrauti. Organizuota veikla padėjo užkirsti kelią monotonijai, paprastai įsivyraujančiai, kai nedidelei grupelei tam tikrą laiką tenka išbūti visiškoje izoliacijoje.
Taigi, užuot rytais mėgavęsi keliomis papildomomis miego valandomis ir kone iki pusiaudienio vartęsi pataluose, geriau kelkitės konkrečiu, iš anksto numatytu laiku ir užsiimkite tuo, ką esate suplanavę. Šiukštu negalima pamiršti ir bendravimo, nors jis dabar įmanomas tiktai per nuotolį – internetu. Jei šitaip elgsitės, skųstis energijos stygiumi gal ir neteks.
Dar viena nuovargio priežastis, kurios nepavyktų priskirti fiziniams veiksniams, – tai nerimas. Įsisiautusi pandemija sukėlė tikrą sumaištį piliečių galvose. Žmonės nebesijaučia tikri dėl ateities, o dažną tiesiog kankina baimė. Dėl šių emocijų gali suprastėti miego kokybė, o tai, savo ruožtu, didina nuovargio ir išsekimo jausmą.
Ištrūkti iš užburto rato veiksmingai padeda fizinis aktyvumas. Tai gali būti pasivaikščiojimas arba mankšta pasileidus internetu siūlomą treniruotės įrašą. Atlikę pratimus jūs, aišku, pasijusite pavargę, tačiau po kurio laiko išsekimas praeis, nes pagerės miego kokybė.
Planuoti veiklą ir siekit konkrečių tikslų – tikrai įmanoma, o dabar – tiesiog būtina. Orientuokitės kad ir į konkrečią datą, kada numatoma atšaukti karantiną, tik nepamirškite, kad ta data prireikus gali būti pakeista, todėl jūs turte tam pasirengti. Nerimo ir išsekimo jausmą veiksmingai slopina žinojimas, kad yra ko laukti, ir optimistinis požiūris į ateitį, todėl turėkite siekių ir likite pozityvūs.