Prieš penkerius metus V. Buzo ir jo komandos į kosmosą paleistas palydovas tapo ilgiausiai Žemės orbitoje skriejusiu palydovu Lietuvos kosmoso istorijoje. Jis aplink Žemę apskriejo apie 100 mln. kilometrų. Antrąjį savo kūrinį komanda paleido šiemet, birželio pabaigoje, Indijoje. Jis orbitoje turėtų išbūti apie trejus metus.
Su V.Buzu „Savaitraštis Kaunui" kalbėjosi apie jaunatviškas idėjas, kurios virto realiais darbais, apie norą kurti ir ištyrinėti dar neatrastas teritorijas.
- Vyteni, kada ir kodėl susidomėjote aviacija?
- Visa mano šeima susijusi su pramonės technika, automobiliais, sunkiąja technika. Tiesiog aplinka lėmė, kad visą laiką buvau netoli technikos. Baigęs vidurinę mokyklą, įstojau į Antano Gustaičio aviacijos institutą. Tais metais aviacija tikrai nebuvo populiari studijų kryptis.
Tai buvo labiau romantinės studijos – taip galėčiau įvardyti. Dabar situacija pasikeitė. Įkuriama vis daugiau įmonių, dirbančių aviacijos srityje. Vis dėlto pragmatiškas požiūris išliko: verslas labiau susijęs su aptarnavimu, o ne su kūryba.
Baigęs A.Gustaičio institutą, įstojau toliau tęsti studijų Kauno technologijos universitete. Šio mokslo kryptingumą rodo net ir skaičiai: mūsų grupėje buvo tik trys merginos. Greičiausiai aviacija ir toliau išlieka vyriška sritis.
- Jūs plėtojote pirmo lietuviško palydovo projektą. Kaip kilo mintis? Kodėl ėmėtės tokio darbo?
- Visą gyvenimą domėjausi aviacija, o dar artimesnė sritis atrodė kosminė technika ir praktiniai darbai su raketomis. Teko studijuoti Štutgarte, dar labiau gilinau žinias, vėliau darbavausi mokslo klausimais NASA AMES tyrimų centre Kalifornijoje, o grįžęs į Lietuvą atsitiktinai susipažinau su keliais žmonėmis, kurie apie palydovus diskutavo, tačiau teoriniame lygmenyje. Tiesiog aš su kolegomis pritaikiau mūsų įgytas teorines žinias ir idėjas realiems darbams.
Įdomus faktas, kad apie 2009 m. pirmiausia pradėjome dirbti su palydovu „LituanicaSAT-2“, tačiau bedirbant įsiterpė SAT-1 ir tapo pirmasis.
- Kiek laiko truko pats kūrybos procesas?
- „LituanicaSAT-1“ buvo greitas projektas, visi darbai tetruko pusantrų metų. Šis palydovas – labiau edukacinis, jį parėmė privatūs asmenys. O štai SAT-2 – kur kas sudėtingesnis ir daugiau profesionalaus darbo reikalaujantis projektas. Prie jo dar stipriau prisidėjo ir mus globojo Vilniaus universitetas, kitos organizacijos, rėmė verslininkai, todėl tikrai jautėme didesnę atsakomybę.
Negalėjome dirbti mėgėjiškai ir tikrai reikėjo pasiraitoti rankoves. Palydove sumontuotas raketinis variklis, naudojamas tikras raketinis kuras, kuris formaliai laikomas pavojinga medžiaga, reikėjo gauti licencijas išvežti iš Lietuvos ir įvežti į Indiją, kur jis pakilo į orbitą. Tikrai ir man, ir visai komandai teko didžiulė atsakomybė. O kur dar kiti saugumo reikalavimai! Turėjome įrodyti, kad raketos nesusprogdinsime su savo kuro bakais. Jeigu vaizdžiai pasakyčiau, tai SAT-1 buvo tarsi gražus nuotykis, o SAT-2 – rimtas išbandymas. Prie antrojo palydovo darbus pradėjome apie 2008 ar 2009 m. ir užtrukome apie 7-erius.
- Kiek žmonių dirbo prie pirmojo palydovo? Ar ilgainiui komanda išaugo?
- Prie pirmojo mūsų palydovo dirbo daugiau žmonių negu prie antrojo. SAT-1 tapo entuziastų kūriniu. SAT-2 kūrė labiau koncentruota komanda, kuri turėjo priimti greitus sprendimus ir vykdyti. Iš esmės mes atliekame mokslinį eksperimentą. Visa komanda dirba Vilniuje, turime keletą kolegų iš Danijos, Belgijos ir JAV.
Greitai plečiame komandą ir labai greitai investuojame: gavome Europos Komisijos ir Lietuvos verslo paramos agentūros paramą. Šiuo metu įmonėje dirba 21 žmogus. Džiaugiuosi, kad iš grupelės entuziastų virtome rimta pradedančia kompanija.
- Sulaukėte nemažai dėmesio, paleidę pirmąjį palydovą. Jūsų darbus įvertino net Lietuvos Prezidentė. Ar jums malonus toks dėmesys? Ar jaučiatės garsinantis Lietuvą?
- Aš pats darau tai, kas man patinka ir kam jaučiu aistrą. Man pasisekė, nes dirbu su kompetentingais ir mėgstančiais savo darbą žmonėmis. Dėmesys, aišku, smagus, tačiau jis – tarsi pasekmė, bet jokiu būdu ne tikslas. Anksčiau ir dabar tikslas yra plėsti veiklą ir tapti konkurencingiems. Mūsų sukurtas palydovines sistemas pradeda pirkti užsienio klientai. Tad siekiame parduoti idėjas, produktus, paslaugas. O realiai mes parduodame techninę įrangą, elektroniką, mechaniką.
Šiuo metu aktyviai dirbame su vienu Australijos universitetu ir įmone iš Pietų Amerikos, kuri siekia paleisti palydovų spiečių, atliekantį Žemės stebėjimą. Jau esame pardavę komponentų į 15 pasaulio šalių, nuo praėjusių metų pardavėme keturias palydovų platformas. Tai – specifinis produktas, paklausus tik savo nišoje, todėl Lietuvoje mes neturime rimtų pirkėjų, nors verta paminėti Vilniaus Gedimino technikos universitetą, plėtojantį daug potencialo turintį edukacinį Europos kosmoso agentūros projektą. Artimiausias mūsų klientas yra Turkijoje.
- Kokius duomenis teikia palydovas? Kam jie reikalingi?
- Duomenų labai daug, paprastai tariant, šimtai megabaitų. Gauname įvairios informacijos: pagrindines telemetrines žinias, kokios būklės yra palydovas, kokiu greičiu juda ir pan. Nieko netikėta kol kas nėra, palydovas siunčia duomenis, matuojame jo būklę, vyksta techninis inžinerinis darbas. SAT-2 orbitoje išbus trejus metus.
Daugelis įsivaizduoja, kad palydovas turi būti didelis, tačiau taip nėra. Mūsiškiai telpa į rankas. Pavyzdžiui, SAT-2 sveria 3 kilogramus. Tiesa, dabar jau pradėjome didinti palydovus ir pačiais mažiausiais nebeužsiimame. Vidutiniškai mūsų gaminami palydovai sveria apie 10 kilogramų.
Beje, po 20 min. SAT-2 praskries virš Lietuvos. Gaila, bet jo nematysite.
- Kokius planuojate darbus? Kokių ambicijų turite?
- Kūryba – nuolatinis procesas. Toliau kursime ir sieksime, kad mūsų produktai būtų parduodami. Pasakysiu atvirai: norime tapti vieni iš lyderių pasaulyje. Galiu pasidžiaugti, kad jau dabar esame pakankamai žinomi. Prisistatome parodose JAV, Europoje, Izraelyje, šiais metais vyksime į kelias Azijos šalis bei Australiją.
Biografija ir išsilavinimas
Vytenis Buzas (g. 1986 m. Jonavoje) – aviacijos inžinierius, pirmojo lietuviško Žemės palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjas, kosminės misijos vadovas.
2005 m. V.Buzas baigė Jonavos Senamiesčio gimnaziją. 2006–2010 m. studijavo aviacinę mechaniką Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute, 2011 m. tęsė magistrantūros studijas Kauno technologijos universitete.
2012 m. stažavosi JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros NASA AMES tyrimų centre Kalifornijoje, ten užsiėmė raketiniams mažiesiems palydovams skirtais varikliais.
Nuo 2011 m. lapkričio mėn. vadovavo VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ Vilniuje. Ši įmonė inicijavo lietuvių kosminę misiją „LituanicaSAT-1“, prisidėjo paleidžiant į kosmosą nanopalydovą, bendradarbiaujant su Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetais.