Eliza analizuodama duotus raktažodžius pagal sukurtą taisyklių rinkinį gebėdavo atsakyti į paprastus klausimus. Šiandien technologija gerokai pažengusi ir plačiai naudojama pasaulyje, tačiau kaip pasaulinėje kalbos technologijų rinkoje dabar atrodo Lietuva?
Potencialo pasaulinei lyderystei kalbos technologijose Lietuva turi
Profesorius Tomas Krilavičius, VDU Informatikos fakulteto dekanas, sako, kad išsiskirti pasaulinėje pokalbių robotų scenoje nėra paprasta, tačiau įmanoma: „Lietuvių kalba kalbančių žmonių pasaulyje tikrai mažai, todėl ir mūsų kaip valstybės proveržis šioje rinkoje nėra lengvas.
Visgi galimybių išsiskirti tikrai turime: Lietuva kaip valstybė nemažai investuoja į kalbos technologijų kūrimą, turime stiprių srities ekspertų, mokslininkų, kurie aktyviai dalyvauja pasaulinėse diskusijose, vysto kalbinius produktus. Ir čia mums reikia tik vieno: nuo kūrimo pereiti prie naudojimo. Jei valstybinės įstaigos imtųsi investuoti į kalbos technologijų naudojimą, galėtume sukurti precedento neturintį atvejį pasaulyje kaip šalis, kuri naudoja kalbos technologijas viešųjų paslaugų prieinamumui bei viešojo sektoriaus darbo efektyvumui didinti.
Gražių pavyzdžių, paskatintų pandemijos, jau turime – tarkime, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įsigytas ir sėkmingai naudojamas klientų aptarnavimo pokalbių robotas, kuris pandemijos metu sugebėjo priimti milžinišką kiekį vartotojų užklausų ar LR Seimo naudojama sistema, leidžianti automatizuoti susitikimų planavimą, pateikti protokolus“.
Pasak T. Krilavičiaus, visas galimybes tokiam kalbos technologijų proveržiui savo šalyje tikrai turime: lietuviškai kalbantys, dirbtiniu intelektu paremti pokalbių robotai taip pat kaip ir mašininio vertimo sistemos yra sukurti, puikiai veikiantys, juos reikia tik pradėti naudoti.
Ne visada galime suprasti, kad susirašinėjame su pokalbių robotu
T.Krilavičiaus žodžius patvirtina ir pasauliniai lietuvių pasiekimai kalbos technologijų srityje: pavyzdžiui, kalbos technologijų bendrovės „Tilde IT“ sukurta mašininio vertimo technologija prieš porą metų nurungė tokius galiūnus kaip „Google“ ir „Microsoft“, pasauliniame mašininio vertimo konkurse WMT („World Machine Translation“) lietuvių sistema buvo pripažinta geriausia lietuvių-anglų bei anglų-lietuvių vertimų kategorijoje.
„Net ir fokusuodamiesi į mažąsias kalbas, tokias kaip lietuvių, latvių, estų, gebame būti pastebėti ir pralenkti technologijų milžinus. Ne veltui sakoma, kad Lietuva yra technologijų šalis, visgi galėtume tai išnaudoti dar labiau ir pasižymėti pasaulinėje rinkoje ne tik apdovanojimais, bet ir praktiniu technologijų pritaikymu valstybės veiklai skaitmenizuoti, – sako Renata Špukienė, „Tilde IT“ vadovė Lietuvoje, – Kalbėdami apie kalbos technologijas, omenyje turime tris pagrindines jų kryptis: mašininį vertimą, šnekos atpažinimo technologijas ir pokalbių robotus.
Pastarieji šiandien veikia dirbtinio intelekto pagrindu, kas reiškia, jog moka ne tik atsakyti į paprastus dažniausiai užduodamus klausimus. Pokalbių robotai geba nuspėti klausiančiojo intenciją, suvokti kontekstą, atpažinti bet kaip parašytą, suformuluotą klausimą – nesvarbu, ar tekstas taisyklingas, ar su klaidomis, kokiu stiliumi jis pateiktas. Žinoma, kiekvieną pokalbių robotą reikia mokyti ir skirti tam laiko, mat tai – įrankis, kurį turime paruošti, naudoti ir prižiūrėti, o ne savarankiškai mąstanti būtybė, kaip kartais gali pasirodyti žiūrint mokslinės fantastikos filmus“.
Pasak R. Špukienės, pokalbių robotai leidžia ir efektyvinti organizacijos veiklą, ir didinti paslaugų prieinamumą, mat technologija gali nuimti didžiulį krūvį nuo darbuotojų atsakydama į pirminius vartotojų klausimus, ir palikti darbuotojams rūpintis sudėtingesnėmis, žmogaus įsikišimo reikalaujančiomis situacijomis. „Jei organizacija, naudojanti pokalbių robotą, atsakingai su juo dirba ir užsiima jo mokymu, vartotojai, užduodantys klausimus, dažnai gali net nepastebėti, jog kalbasi ne su realiu žmogumi“, – papildo R. Špukienė.
Greitai lietuviškai kalbėsimės su visais įrenginiais
Visgi kalbant apie kalbos technologijas, gali kilti klausimas, kodėl taip nuo kasdienos neatskiriami mūsų išmanieji įrenginiai vis dar nekalba lietuviškai – juose esantys virtualieji asistentai tokie kaip „Apple Siri“, „Google Smart Assistant“, lietuvių kalbos neturi.
„Šiuo metu intensyviai dirbame prie šnekos atpažinimo technologijų, t. y. žodžiu, ne tik raštu bendraujančių pokalbių robotų, mat neužtenka sukurti technologiją, kuri atpažintų taisyklingą bendrinę lietuvių kalbą – tokia juk kalba retas. Kuriame pokalbių robotą, kuris gebėtų atpažinti skirtingas tarmes, įvairias kalbėjimo manieras, išgirstų kalbą aplinkos triukšme. Ir, žinoma, robotas turi gebėti kalbėti kaip žmogus, o ne kaip robotas – natūraliai, rišliai, ne kapotai.
Lietuvių kalba yra viena sudėtingiausių pasaulyje, tad ir darbo bei technologinių žinių kuriant kalbantį robotą reikia kur kas daugiau. Tai yra mūsų šiandieninė kryptis ir esu tikra, kad greitai pasieksime rezultatų“, – ateities planais dalijasi R. Špukienė.
Paklaustas apie perspektyvą, kada gi mūsų išmanieji įrenginiai prabils lietuviškai, VDU informatikos fakulteto dekanas T. Krilavičius kalba labai optimistiškai: „Kalbės ne tik išmanieji telefonai bei kompiuteriai, kalbėsimės su visais įrenginiais, net ir buities prietaisais, ir manau, kad tai bus labai greitai – po 3-5 metų, o 10 metų perspektyvoje išvis tikriausiai pamiršime, ką reiškia spaudyti mygtukus.
Ir tai išspręs tikrai daug šiandienos iššūkių: jau dabar matome, kad daliai darbų tiesiog trūksta žmonių, tad dirbtiniu intelektu paremtos technologijos čia pasitarnaus kaip papildoma pagalba, padėsianti atlikti daugybę kasdienos užduočių. Žinoma, tam reikia nesustoti ir judėti į priekį, kalbos technologijas laikant svarbia sritimi, kurią turime plėtoti ir kurią galime pasikinkyti kaip arklį, nešantį Lietuvą į pasaulinę technologijų sceną. Potencialo turime, reikia tik jį išnaudoti“.