Savąjį moteriškumą aktorė V. Bičkutė tvirčiau apčiuopė studijų metais, ypač ruošdamasi diplominio spektaklio „Trufaldino, arba dviejų ponų tarnas“ premjerai. Tąkart jai buvo ne tik paskirtas, bet ir greitai atimtas Beatričės Rasponi – moters, savo tapatybę slepiančios po vyro kauke – vaidmuo.
„Odinis paltas, vyriški batai, špaga. Repetavau tą vaidmenį ir, likus dvejoms savaitėms iki spektaklio, mane pasikviečia režisierius, sako – keičiame tau vaidmenį, dabar tu vaidinsi tarnaitę Smeraldin1, nes šio moteriškumo neįmanoma sugrūsti į vyrišką kiautą“, – prisimena V. Bičkutė.
Šis atvejis nebuvo paskutinis: darbo teatre metu kolegos ne kartą pastebėjo bei pabrėžė aktorės moteriškumą, todėl ji pradėjo intensyvias savojo moteriškumo studijas ir godžiai rinko informaciją iš psichologinės, filosofinės literatūros.
„Pradėjau domėtis, ką čia manyje visi mato, ką jie jaučia, ką aš čia tokio transliuoju“, – sako artistė. Moteriškumo paieškos, anot V. Bičkutės, jai atskleidė ne tik gražiąją, paslaptingąją, bet drauge ir tamsiąją moters prigimtį.
„Ji yra visokia, ją sunku į kažkokį rėmą įsprausti. Ta prigimtis yra tikrai didžiulis tyrinėjimo objektas ir mumyse telpa labai daug spalvų ir atspalvių. <...> Netgi in ir jang ženkle, kuris simbolizuoja baltą ir juodą, gėrį ir blogį, moterišką ir vyrišką pradą, žinote, kuri spalva yra moters? Ogi ta juodoji – mes lyg atstovaujame tai gimdančiai ir griaunančiai jėgai“, – šypteli V. Bičkutė.
Įkvepia artimos moterys
Formuojantis moteriškumo sampratai, pasak aktorių, itin svarbi mergaitės aplinka ir ją supančios moterys: ką teigia jos mama, močiutė, kokius moteriškumo pavyzdžius ji stebi augdama.
„Mama man buvo, yra ir bus artimojo meilės liudijimas, grožio kūrėja. Tikra tiesa, jog grožis gelbėja pasaulį: kad ir kaip būtų buvę sudėtinga ir sunku jai gyventi, ji visuomet buvo ta, kuri nešė meilę, gerumą, švelnumą, grožį. Tai yra idealas – man iki jo toli“, – teigia aktorė V. Kochanskytė.
Moteriškumo etalono sutalpinti į vieną asmenį nepavyksta ir aktorei D. Rudytei, nes ją įkvepia visos jos giminės moterys: „Jos labai ilgaamžės, tvirtos, drąsios ir stiprios – yra ko pasimokyti iš kiekvienos jos atskirai.“
Tuo tarpu aktorę V. Bičkutę žavi visos pasaulio moterys. Ji vadovaujasi teiginiu, jog egzistuoja tik viena moteris ir tik vienas vyras, o individai yra absoliutaus moteriškumo bei vyriškumo išraiškos.
„Aš kiekvienoje moteryje dažniausiai įžvelgiu grožį ir tą nuostabią prigimtį – tiesiog nėra negražių moterų. Kaskart būnant, bendraujant ir draugaujant galvoji, Dieve mano, kažkoks stebuklas. Tas amžinas šokis tų pradų – vyro ir moters, moters ir vyro – mes esame lygiaverčiai, bet ne vienodi – skirtingi, bet vienodai vertingi ir vienodai įdomūs“, – sako aktorė.
Moteriškumas sužydi šeimoje
Artistės vieningai sutaria, jog merginos virsmas į moterį įvyksta itin subtiliai bei individualiai. V. Kochanskytė jį pajuto būdama santuokoje su skulptoriumi ir dailininku Arūnu Sakalausku. Aktorės teigimu, šeimos sukūrimas į gyvenimą įpūtė ne tik naujas pareigas bei atsakomybes, bet ir subrandino ją kaip moterį.
„Šeimos momentas mano gyvenime privertė stipriau galvoti apie kitą. Laikui bėgant, dar labiau privertė galvoti ir apie mūsų tėvus: tiek mano vyro šeimą, tiek mano mamą. Atsakomybės ir pareigos, kurios atėjo į mano gyvenimą, galbūt labiau subrandino negu tada, kai buvau vienišė ir tik skrajojau paskui savo svajones bei fantazijas“, – sako V. Kochanskytė.
Suvokimas, kad esi nebe mergina, o moteris, D. Rudytę taip pat aplankė šeimos kontekste: anot aktorės, būtent gimus dukrai įvyko esminis sąmonės lūžis.
„Tapimas mama tave iškart įgalina būti ne mergina, o moterimi, nes, galų gale, ir užduotys gyvenime šiek tiek pasikeičia“, – tikina D. Rudytė.
Pirmąkart savo moteriškumą per teatrą ir vaidmenis pajutusi aktorė V. Bičkutė pritaria kolegei: vaiko gimimas moters pasaulį iš tikrųjų nupaišo naujomis, anksčiau neregėtomis, spalvomis.
„Iki dukrytės gimimo net nenutuokiau, kokios yra tos 24 valandos moters gyvenime. Kiek nedaug laimės, kiek nedaug visko, kiek ten buities ir nuovargio. Aš, kaip ir Virginija, iki ištekėjimo buvau ta lakiojanti, laisva katė – su vaikučio gimimu man tikrai pasikeitė gyvenimas ir tą moters gyvenimą pažįstu vėl iš kitos pusės“, – pripažįsta aktorė V. Bičkutė.
V. Kochanskytė, tęsdama kolegių mintis, pabrėžia, jog moteriškumas ir motiniškumas – glaudžiai susijusios praktikos.
„Dievo, pačios gamtos yra duota moteriai pagrindinis išskirtinumas – gimdyti vaiką. Tas moteriškumas ir motiniškumas, paklauskite daugelį vyrų, yra vienas nuo kito neatsiejami. Moterys turi didesnę ir ypatingesnę empatiją, nes joms duota laimė ir malonė gimdyti pasaulį, auginti vaikus“, – mąsto V. Kochanskytė.
Stereotipų pinklės
Vis tik moterys, kaip ir jų moteriškumas, yra unikalios, tikina V. Bičkutė, tad kiekvienai svarbiausia pačiai sau atsakyti į du klausimus – kaip aš geriausiai jaučiuosi ir ką kalba mano prigimtis. Ji neslepia, kad dauguma moterims primetamų stereotipų jai yra ganėtinai artimi.
„Aš daug geriau jaučiuosi gulėdama negu ką nors veikdama. Dauguma moteriškų šablonų man puikiai tinka: labai džiaugiuosi, kad turiu tokią teisę daugiau ilsėtis, daugiau užsiimti savimi, laikyti dėmesį savo viduje, o ne išorėje. Manau, kiekviena turėtų skirti dėmesį pažinti save ir paklausti, kokia aš esu moteris“, – akcentuoja V. Bičkutė.
Nors dalis lyčių stereotipų, anot aktorės D. Rudytės, nebūtinai yra tiesa, ji neabejoja, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų yra akivaizdūs – jos nuomone, jų nederėtų neigti.
„Taip jau gamta surėdė, kad esame labiau empatiškos, mums labiau patinka kalbėtis ir spręsti problemas kartu: vyrai tai dažniausiai daro atskirai. <...> Man atrodo, kad moteriškumas yra veikiau apie žinojimą, jog esi moteris ir galimybė sau leisti ja būti – jei reikia, paprašyti pagalbos pas vyrą, kai reikia, priminti apie tai, jog esi silpnesnė arba jautresnė“, – samprotauja D. Rudytė.
Ilgametį stereotipą, jog vyrai yra pajėgesni atsukti stiklainius, neseniai paliudijusi aktorė V. Kochanskytė paprasčiausiai nusijuokė. Nedideliame bare užsisakiusi šaltalankių arbatos, aktorė pastebėjo, kad jaunai pardavėjai niekaip nepavyksta atsukti butelio su šaltalankių skysčiu. Mergina kreipėsi pagalbos į „stipriąją“ lytį – vyriškį, stovėjusį už arbatos laukiančios V. Kochanskytės nugaros.
„Pradėjau juoktis ir sakau – va, kas yra vyriška ir kas yra moteriška. Jauna mergaitė pakraipė galvą ir nusijuokė kartu su manimi. Štai ir atsakymas – yra tam tikri dalykai, kurie nuo prigimties duoti vyriškai, ir tam tikri moteriškai giminei“, – įsitikinusi V. Kochanskytė.
Darnumas šeimoje, pasak V. Kochanskytės, sukuriamas per nuolat puoselėjamą vyriško bei moteriško prado dermę, tarpusavio bendradarbiavimą ir įsiklausymą.
„Kalbamės savaitę, mėnesį, visą gyvenimą ieškome bendro sutarimo ir paskui, ilgą gyvenimo kelią nugyvenę, sakome, kad malonu tylėti, nes tikrai daug dalykų yra savaime aišku – nebereikia ginčytis. <...> Vienam patinka valgyti, kitam patinka kambarius tvarkyti, vienam patinką tą daryti, kitam aną. Galiausiai, brangios moterys, jeigu taip norėjote ištekėti už princo ant balto žirgo, tai nepradėkite iš jo daryti šiukšlių išnešiotojo“, – juokiasi V. Kochanskytė.
Tuo tarpu V. Bičkutės vyras mielai pasirūpina namų buitimi ir aktorė jo sprendimu nuoširdžiai džiaugiasi: „Man pasisekė, kad vyras neleidžia siurbti ir plauti kambarių. Neleidžia – gal taip keistai skamba, nes aš tuo džiaugiuosi. Jis tiesiog pasakė, kad mano žmona yra karalienė ir tokių darbų nedarys. Gamina jis irgi daug skaniau negu aš.“
Stereotipai vešėjo visais laikais, sako aktorė D. Rudytė, būtent dėl to į juos koncentruotis visai neverta: jie nuolat kinta.
„Jeigu anksčiau buvo sakoma, kad moteris turi laikyti visus keturis namų kampus – būti gera šeimininke, gera darbuotoja ir vaikus prižiūrėti – tai dabar, panašu, lazda perlenkiama į kitą pusę: dabar jau reikia viską visiems kartu dalintis. <...> Jeigu moteriai patinka gaminti valgyti, tai nebegaminti vien dėl to, kad šiais laikais turi dalintis su vyru, kuris nemoka ir jam nepatinka gaminti valgyti, nežinau, kokia iš to nauda. Jeigu turi daryti tai, kas tau nepatinka, tai nei skaniai gausis, nei ką nors nudžiuginsi ir pats dar būsi pavargęs“, – tikina D. Rudytė.
Pasaulyje yra beveik 4 milijardai moterų ir kiekviena jų tapo savąjį moteriškumo paveikslą, tad aktorės skatina išsilaisvinti iš visuomenės skiriamų vaidmenų ir dėmesį bei energiją telkti į save – daryti tai, kas artima širdžiai.