Valentina Tereškova buvo pirmoji moteris, nuskridusi į kosmosą. 1963 metais ji praleido kosmose beveik tris dienas ir savo kosminiu laivu „Vostok 6“ apskriejo Žemę 48 kartus. Tai buvo jos vienintelė kelionė į kosmosą. V. Tereškova vėliau keliavo po pasaulį, propaguodama sovietų mokslą, ir įsitraukė į Sovietų Sąjungos politiką, rašo space.com.
Ankstyvasis gyvenimas
Valentina (Valė) Vladimirovna Tereškova gimė 1937 metų kovo 6 dieną Maslenikovo kaime netoli Volgos, maždaug už 277 km į šiaurės rytus nuo Maskvos. Jos tėvai dirbo kolektyviniame ūkyje, bet tėtis žuvo per Antrąjį Pasaulinį karą. Valentina, būdama 16 metų, paliko mokyklą ir pradėjo dirbti viename tekstilės fabrike, tačiau mokslus tęsė per nuotolinius kursus, nurodo Smitsonijos oro erdvės ir kosmoso muziejus.
V. Tereškova prisijungė prie savo gamyklos Komjaunimo organizacijos ir netrukus įstojo į Komunistų partiją. Ji taip pat pradėjo dalyvauti Jaroslavlio oro sporto klubo veikloje ir susidomėjo šuoliais parašiutu.
Įkvėpta J. Gagarino
Kai 1961 metais Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju žmogumi, nuskridusiu į kosmosą, V. Tereškova savo noru prisijungė prie Sovietų Sąjungos kosmoso programos. Nors ji neturėjo jokios orlaivių pilotavimo patirties, ji buvo priimta į šią programą, nes buvo atlikusi 126 šuolius parašiutu. Tais laikais kosminiam laivui grįžtant į Žemę, kosmonautai, likus kelioms sekundėms iki nutūpimo, turėdavo iššokti parašiutu iš savo kapsulių.
V. Tereškova su dar keturiomis moterimis pusantrų metų dalyvavo apmokymuose, kurių metu buvo tikrinama, kaip jos atlaiko ilgus vienumos periodus, ekstremalias gravitacijos sąlygas ir nesvarumo būklę. Iš penkių moterų skrydžiui į kosmosą buvo atrinkta V. Tereškova.
Jai teko pilotuoti kosminį laivą „Vostok 6“. Tai buvo dviguba kosminė misija. 1963 metų birželio 14 dieną kosminiu laivu „Vostok 5“ į kosmosą pakilo kosmonautas Valerijus Bykovskis. Po dviejų dienų išskrido V. Tereškova. Abu erdvėlaiviai užėmė skirtingas orbitas ir praskriejo 5 km atstumu vienas nuo kito. Kosmonautai taip pat pasikalbėjo tarpusavyje ryšio priemonėmis.
V. Tereškova kosmose išbuvo daugiau kaip 70 valandų ir apskriejo aplink Žemę 48 kartus. Sovietų ir Europos televizijos žiūrovai išvydo besišypsantį jos veidą ir priešais sklandantį jos skrydžio žurnalą. Jie nesuprato, kad šis skrydis vos nevirto tragedija – pastarasis faktas buvo slepiamas maždaug 40 metų.
Vos išvengta tragedijos
Dėl vienos klaidos erdvėlaivio automatinės navigacijos programinėje įrangoje raketa buvo pradėjusi judėti tolyn nuo Žemės, skelbė naujienų kanalas RT. V. Tereškova tai pastebėjo, todėl mokslininkai greitai sukūrė naują nusileidimo algoritmą. V. Tereškova parašiutu nutūpė saugiai, tik šiek tiek apsibrozdino veidą.
Ji nusileido Altajaus regione netoli šiuolaikinės Kazachstano – Mongolijos – Kinijos sienos. Kaimo gyventojai padėjo kosmonautei nusivilkti skafandrą ir pakvietė ją vakarienės. V. Tereškova sutiko, bet vėliau gavo papeikimą už tai, kad pažeidė taisykles ir pirmiausia neatliko medicininio patikrinimo.
Nepaisant to, V. Tereškovai buvo suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrės vardas. Ji taip pat gavo Lenino ordiną ir Auksinės žvaigždės medalį. Ji tapo neoficialia Sovietų Sąjungos ambasadore ir už šią veiklą taip pat buvo apdovanota Jungtinių Tautų Taikos aukso medaliu.
V. Tereškova į kosmosą daugiau nebeskrido. Vėliau ji tapo pilote bandytoja bei instruktore ir apsigynė technikos mokslų daktarės laipsnį. 1963 metų lapkričio 3 dieną V. Tereškova ištekėjo už savo kolegos, kosmonauto Andrijano Nikolajevo. Jų duktė, pirmagimė Jelena labai domino mokslininkus, nes buvo pirmasis vaikas, gimęs kosmose pabuvojusiems tėvams. Jelena vėliau tapo medike. 1980 metais V. Tereškova ir A. Nikolajevas išsiskyrė.
2021 metų kovo 6 dieną V. Tereškovai suėjo 84 metai.
1982 metais V. Tereškova ištekėjo už chirurgo Julijaus Šapošnikovo. Vėliau ji buvo išrinkta į TSRS Aukščiausiąją Tarybą bei buvo tapusi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nare. Ji taip pat dirbo, o vėliau vadovavo Sovietinių moterų komitetui. V. Tereškova taip pat vadovavo Draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijų sąjungai, o vėliau ėjo Rusijos tarptautinio bendradarbiavimo asociacijos pirmininkės pareigas.
V. Tereškovos palikimas
V. Tereškova buvo aktyvi kosmoso bendruomenės narė, ir jos nuopelnai yra įamžinti knygose, muziejų ekspozicijose bei teatrų pastatymuose.
2017 metais Londono mokslo muziejus buvo atidaręs parodą „Valentina Tereškova: pirmoji moteris kosmose“, kurioje buvo eksponuojami įvairūs su šia kosmonaute susiję artefaktai, taip pat fotografijos.
Tais pačiais metais teatro režisierė Valentina Fratti, kuriai vardas buvo duotas pagal V. Tereškovą, pastatė spektaklį „They Promised Her the Moon“ („Jie pažadėjo jai Mėnulį“). Šiame spektaklyje buvo pasakojama apie ankstyvąjį amerikiečių pilotės Jerrie Cobb, kuri vėliau išgarsėjo kaip „beveik pirmoji“ moteris, pabuvojusi kosmose – gyvenimą. Dar viename 2017 – 2018 metų Čikagos teatro „Unspeakable“ spektaklyje „Moonshot“ („Paleidimas į Mėnulį“) V. Tereškova tapo viena iš spektaklio veikėjų.
2014 metais BBC parodė dokumentinį filmą „Cosmonauts: How Russia Won the Space Race“ („Kosmonautai: kaip Rusija laimėjo kosmoso varžybas“). Jame buvo apžvelgtos anktyvosios varžybos dėl kosmoso iš Sovietų Sąjungos perspektyvos – sudėtingo požiūrio taško, nes daug dokumentų buvo įslaptinti. Vėliau 2016 metais šį filmą buvo galima pamatyti per televiziją PBS.
2008 metais V. Tereškova prieš 29-ąsias Pekino olimpines žaidynes nešė olimpinės ugnies deglą Sankt Peterburge. Tą patį ji darė ir 2014 metais, prieš Sočio žiemos olimpines žaidynes.