Šiais metais prie Katedros žaliaskarės neskubu, savo eglutės nepuošiu. Mano namuose nėra jokių kalėdinių dekoracijų. O dėl dovanų dar neapsisprendžiu, ką daryti. Vyresnėlis sūnus maldauja nieko nepirkti, bet kaip aš pas anūkėlį tuščiomis rankomis ateisiu...
Kalėdos man didesnis iššūkis nei Naujieji, nes mano burbulo žmonės jas sureikšmina labiau. Bet pasaulis akcentus deda kitaip.
Kalėdas švenčia apie du su puse milijardo žmonių. Naujuosius – penki ar net šeši milijardai. Krikščionys per Kalėdas mini Jėzaus gimimą. Tikintiems ir ateistams tai yra šeimos, atjautos ir saulėgrįžos šventė.
Naujieji primena apie pokyčių neišvengiamybę. Neapibrėžtumas gąsdina, bet įkvepia naujų galimybių ir vilčių pažadas. Metų pirmąją dieną simboliškai tapatiname su švariu kalendoriaus lapu, kuriame galima įrašyti tai, ko anksčiau nebuvo. Arba užsispyrusiai kartoti tą patį.
