„Jeigu nurodysite pervedimo interneto banke limitus, viršijančius 15 000 Eur per dieną ir /arba 15 000 Eur per mėnesį, bankas peržiūrės ir papildomai vertins jūsų prašymą“, – sako man, norinčiai pasikeisti nustatytą limitą, bankas. Ir palieka langelį nurodyti priežastį, kodėl jį noriu keisti.
Suprantat? Jis pasvarstys, galiu ar negaliu daryti sprendimus su savo pinigais tada, kai pasiaiškinsiu jiems, ką su jais veiksiu?
Kasysiu sliekui pažastį. Ką norėsiu, tą darysiu.
Pinigus įdėti į banką – tik duok, juos išsiimti – žiūrėk, jau ir pinigų kilmę turi aiškinti, ir kodėl paimti nori. Ir tada jie svarstys. Vieną septyniolikos dienų savaitę.
Svarstys – tai reiškia, kad gali dar ir neleisti. Ir jei jums jūsų pinigų reikia dabar, tai visai nereiškia, kad juos dabar ir gausite. Nebūtinai gausite ir rytoj, poryt, ir neaišku, ar apskritai gausite.
Ar jums neatrodo, kad vienintelė galima priežastis bankui nesuteikti jums jūsų pinigų ir riboti limitus bei vilkinti laiką yra įtarimas, kad juos atsiimate ne jūs, arba tai darote veikiamas kitų prievartos?
Ir vis dėlto, baisiausia yra tai, kad kaip mokyklinukas mamai turi pasiaiškinti, ką pirksi. O mama juk dar nebūtinai leis išleisti, ką seneliai su gimtadieniu padovanojo. Lieps taupyti.
Tik kad mes – ne mokyklinukai. Mes patys tuos pinigus užsidirbom. Ir dar – ne itin lengvai.
O bankas – ne mama. Tai įstaiga, verslas, kuris visai ne iš geros širdies tuos pinigėlius pasaugo. Ir tokiame kontekste man atrodo, jog bankas turėtų sakyti „ačiū, kad renkatės mus, mes laimingi, kad laikote čia savo pinigus“, o ne „pasiaiškinkite, ką pirksite, pažiūrėsim, ar leisim“.
Ilgus metus, ko gero, lobistų ir juodųjų viešųjų ryšių specialistų padedama vykdyta apgalvota ir nuosekli kampanija, bandanti diskredituoti grynuosius pinigus. Neva grynieji – tai visų problemų priežastis. Grynieji – tapatu nelegaliems pinigams. Nemokėtiems mokesčiams, kyšiams, pinigų plovimui, maklėms ir įvairiems finansiniams nusikaltimams.
Ant šitos kampanijos mikliai pasimovė lengvatikiai ir technologijų patogumo apakintas jaunimas. Savo porą tūkstančių kainuojančiu telefonu tik pypt pypt – apmoka viską. Tada iškeliauja darbostogų į kokią trečiąją šalį, su savo „pypt pypt“ neaiškioje vietos parduotuvėlėje susimoka už vandenį, bankas dėl įtartinų veiksmų blokuoja jų galimybes atsiskaityti banko kortele ir tada jau mama, gelbėk, padėk. Juk grynieji – tik žulikams, iš kur jų pas jauną, dorą, veržlų, savimi patenkintą jaunuolį?
Tiesa, kad grynaisiais galima disponuoti ne pagal įstatymus. Kokia ten turgaus prekeivė ar manikiūrininkė mokesčių gal ir nesumokės gryną pinigą paėmusi (o gal ir sumokės). Bet tai niekis, smulkmena, palyginus, kokie pinigų plovimai vyksta būtent naudojantis bankais. Smulkmena palyginus yra net ir visokių pogrindžio versliukų sukėjai, nes vargu, ar jie praplovė 4 milijardus eurų.
O štai „Swedbank“ buvusi generalinė direktorė praplovė. „Apeliacinis teismas pripažino buvusią „Swedbank“ generalinę direktorę kalta dėl šiurkštaus sukčiavimo“, – dar neseniai skelbė viso pasaulio žiniasklaida. Tokias pareigas ji užėmė iki 2019-ųjų, tada, kai žiniasklaida paviešino duomenis apie banko įtraukimą į didžiules aferas. Kitaip sakant, generalinė direktorė, užuot plovusi indus, grindis ir kojines, praplovė šiek tiek milijardų. Ir būtų plovusi toliau, jei ne ta nelemta žiniasklaida ir jos ilga nosis.
Ir dabar tas pats bankas, kurio (buvusi) generalinė direktorė pasirodė gabi sukčiuvienė, manęs prašo paaiškinti, kodėl noriu keisti pavedimo limitą. Ir lai nesidžiaugia kiti bankai, kad yra vienas prisidirbęs atpirkimo ožys, nes kvapelis kaip uodega sekios visus.
Štai, dabar žiniasklaidos antraštės nenutyla apie „Foxpay“ skandalą. Prezidentas jį vadina didžiausiu per daugybę metų. Daug painiavos tame skandale, daug vardų, tarpusavio ryšių. Ne viską ir ne visi žinos ir supras. Bet labai aišku viena: finansiniai nusikaltimai vykdyti tikrai ne vien grynaisiais. Operacijos, žinoma, vykdytos ir bankais.
Tai ką jau čia tie visi turgaus pardavėjai, į kišenę eurą įsidėję, prieš didžiausią skandalą per šitiek metų.
Grynaisiais pinigais tu niekada neįvykdysi tokių finansinių nusikaltimų, kokie vykdomi bankais. Ir visa tai – dėl vienos labai elementarios priežasties, suprantamos net darželinukui. Milijardų eurų tu nesukiši nei į piniginę, nei į lagaminėlį, su kokiais, prikimštais pinigų, filmuose rodo blogiukus. Milijardų eurų tu nesukiši net į furgoną.
Būtų geras matematikos uždavinys abiturientų, besiruošiančių į savarankišką gyvenimą, egzaminui: kiek šimto eurų banknotų telpa į sunkvežimį, kurio priekabos ilgis 13,6 metrų, aukštis – 2,7 metrų, o plotis – 2,45 metrų? Kiek į tokį patį sunkvežimį telpa dviejų šimtų eurų banknotų? Kažkiek, žinoma, sukiši. Ir sukiša kažkiek. Bet bankais gerokai patogiau, o pozicionuojama, tarsi grynieji pinigai būtų vienintelis ir nekvestionuotinas blogis, o štai bankai – skaidrumo garantas.
Bankai, prašau palikti mano pinigus ramybėje. Šalin letenas, kurių nageliai taip akivaizdžiai į save riečiasi. O dabar einu su savo grynaisiais pakasyti sliekui pažastį.