Beje, ar matėte, kaip Renata išstorėjo? Jau pusmetis po gimdymo, o pilvu gali kelius pasikasyti. Tiek priaugo kai laukėsi, siaubas.
O štai Inga laksto tralivali po restoranus ir paryžius, valytojos namus jai valo, merga nebežino kaip beeiti iš proto. Tampo tą vaiką kaip rankinuką, apsitempus demonstruojasi, kad gera figūra. Geriau vaiku pasirūpintų.
Greta visai supermamka. Atseit veda tą savo metų laiko bamblį į anglų kalbos pamokas, tipo genijų augina?
Lina savojo aprengt nesugeba. Pati išsipuščius, o vaikas išrengtas, sušals vargšas. Reik vaikų teises kviest.
Kai pagimdžiusi po poros dienų pasimaiviau su lininiu kostiumėliu, kokio ilgai ieškojau savo netrumpoms kojoms, gavau skambų „pliaukšt“ per savo naivų veidelį. Žinote kas, pasirodo, buvo blogai? Pilvas per mažas!
O buvo taip, kad viena ponia įsižeidė, nes jos pilvas po gimdymo atrodė kitaip, jos pačios manymu (nes aš nei jos pilvą mačiau, nei juo domėjausi, nei turiu apie jį nuomonę) – prasčiau. Ir ji puolė gelbėti visų kitų pilvus, nes, kaip manė ji, manasis yra gyvas priekaištas moterims ir šios jį pamačiusios puls į ašaras bei savęs nemylės. Pasiūlė man prisidengti ir nesirodyti.
Nė nenumaniau sulauksianti pasipiktinimo, kad man visai neblogai sekasi. Bet neabejoju, kad tokio paties būčiau sulaukusi ir tada, jei nesisektų.
Tu pavargusi? Nuo ko čia pavargai, prisidarei, tai tylėk. Nepavargusi? Prieš ką čia bandai pasirodyt, palauk, ateis dviejų metų krizė, kitaip čiulbėsi.
Daug laiko praleidi namie ir maliesi buityje? Tai tu nuobodi. Tuoj ir vyrui nusibosi, apie ką jūs kalbėsit? Visur ir toliau leki, tik dabar su vaiku? Ir reikia čia tą vaiką tampyt? Šeimyniškesnė būk.
Beje, jei žindai savo vaiką ilgai, tai tu iškrypėlė, čia pornografija kažkokia. O jei žindai trumpai arba nežindai išvis, tai esi berazumė, eik pasiedukuoti.
Na, o miegojimas – va čia tai tema. Paklausi, kur geriausiai įsigyti lovytę, kad atitiktų X, Y ir Z reikalavimus? Višta tu! Žmogus vienintelis žinduolis, kuris nemiega su savo vaiku! Štai ir papuolei, motinėle. Bet jei vis dėlto su vaiku miegi, tai tu gi jį nuspausi, uždusinsi ir myriop pasiųsi. Kaip taip vaiko saugumo nežiūrėti.
Nupirkai brangų telefoną – tai tu nesirūpini dvasiniu vaiko pasauliu ir neužsiimi. Nenupirkai? Sau perki, o vaikui gaila?
Yra šimtas būdų būti bloga mama. Ką ten šimtas. Yra milijonai būdų, pilka ir jos atspalviai lietuvišką vasario mėnesį tyliai rūko kamputyje.
Ir jei manęs paklausite, kas mane nustebino atsiradus kūdikiui, aš pasakysiu, kad visiškai niekas, jei kalbėsime apie patį vaiką. Tačiau tokio raganėjimo, kokį virtuoziškai serviruoja vienos mamos kitoms, aš nesitikėjau. Šis nustebino net ir mane, aktyvią socialinių tinklų gyventoją, kuri, kaip atrodė, kasdien mato įstabių nukvakėlių.
Jei pabandysiu paskambinti pagalbos numeriu bet kokiai populiaresnei įmonei, man teks ne vieną posmą pralinguoti su laukimo muzikėle. „Atsiprašome, visi konsultantai užimti“, – kartos ir kartos ir kartos. Bet mama mamą pakonsultuos taip operatyviai, nors ir internetu, nors ir gatvėje pasičiupusi, kad galėtų savo įspūdingu greičiu pasigirti CV ir palikti įsimintiną įspūdį.
Nenešiok, nes pripras. Aprenk, nes sušals. Nurenk, nes peršils. Miegok, kai vaikas miega, ko tu nemiegi. Tik jau neduok čiulptuko. O duodat vitaminą D? Man atrodo, jūsų vaikui liga X. Nelepink taip, vėliau nebesusitvarkysi! O tai nebijai skiepyt? O tai kada broliukas? Kaip tai nebus? Reikia vaikui būtinai broliuko!
Ir, žinoma, legendinė frazė „palauk, kol…“: kol dantys dygs, kol du metai sueis, kol į mokyklą eis. Palauk. Nesidžiauk.
Nebūsiu populiari, bet man ją seka ir kita legenda – „tik mamos supras“. Man regis, jei žmogaus širdis teisingoje vietoje, jei jis pastabus, empatiškas – jis supras daug daugiau nei pats yra patyręs, ypač, kai tai – bendražmogiški dalykai. Bet toji frazė tiesiog genialiai nuvertinta kitų mintis ir patirtis. Ir, žinoma, vyrus.
Šventai tikėjau, kad vaikus žmonės gimdo sau, dėl savęs. Bet pasirodo, tai dažniau tampa žiurkių, tpfu, motinų lenktynėmis, ir validacijos ieškojimu, scena ir arena. Įvaizdžiu ir pasirodymu, ne meile.
Bet negi jos tikrai tiki, kad yra vienintelis teisingas būdas užauginti vaiką? Skirtingi žmonės užaugina skirtingus vaikus, tai akivaizdu. Bet kad jie būtinai būtų vienas geresnis už kitą? O kuo tą gerumą matuosite? Pažymiais mokykloje? Karjeros sėkmingumu? Grožiu? O jei tas vaikas nelaimingas, bet labai išsimokslinęs ir labai daug pasiekęs? Tai čia jau gerai ar vis dėlto nelabai??
Man regis, viskas, apie ką tėvai turėtų galvoti, tai meilė. O meilės neišmatuosi ir bandyti neverta. Ir ko gero vienintelis dalykas, dėl kurio reiktų įsikišti – tai smurtas ir nepriežiūra.
Visa kita – tai lenktynės, kuriose laimėti nėra įmanoma. Pralaimėtojų lenktynės.