Šiandien suvokiu, kad jei norime atpažinti tikrąjį Budą, turime patys pabusti. Kol nesame sąmoningi, nuolat dairomės mokytojo, ieškome Budos, tol esame priversti klaidžioti tamsoje, rištis prie autoriteto. O jei patys pakilsime iki Budos („sutiksime Budą savo kelyje“), mums daugiau nebus ko iš jo mokytis.
Joks mokymas neturi būti aklai sekamas. Mokymų tikslas – apibrėžti orientyrus, duoti nuovoką, kur ir kokie dabar esame. Mokymai tėra laiptelis, kuris veda link naujo suvokimo. Prisirišę prie mokytojo, įsikibę į tiesą, mes liaujamės augę ir sustabarėjame.
„Nužudyti Budą“ nereiškia, kad mokytojas netikras, blogas ar neteisingas. Tai rodo, kad jis mums daugiau nebereikalingas.
Aš sutikau daugybę puikių jogos mokytojų, mokiausi įvairių jogos stilių – karštos jogos, Ashtangos, Kundalini, Hatha jogos, Vinyasa flow, hormonų, sąnarių jogos. Tačiau mano pačios vedami užsiėmimai atrodo kitaip. Į jogos mokytojų kursus žiūriu kaip į abėcėlę, kuri duoda jogos pradmenis, bet savosios praktikos sakinius reikia kurti patiems.
