Įprastas nerimas ar paranoja: skirtumai, kurie padės nubrėžti ribą

Paranoja kartais prasideda nuo mažų dalykų – jei esate šiek tiek jautresnis, jus gali trikdyti nuolat prie jūsų priekabiaujantys žmonės, mobingas darbe ar kita nuodinga aplinka, staiga užgriuvusi nesėkmių lavina – iš pusiausvyros gali išvesti bet kas. Jeigu jūsų baimės nepagrįstos, jeigu tie pavojai nėra tikri – o dažniausiai taip ir būna – tai gali signalizuoti apie paranojos pradžią. Todėl užkirsti jai kelią ir reikėtų nuo pat pradžių. Ką apie tai mano specialistai?

Paranoja – tai klaidingas įsitikinimas, kad kiti tyčia bando jums pakenkti – sukelia distresą, kenkia socialinei sąveikai ir gali išsikeroti taip, jog ims reikštis įvairiomis psichiatrinėmis diagnozėmis. Paranoja gali pasireikšti sergant tam tikromis šizofrenijos, depresijos formomis, taip pat esant padidėjusiam nerimastingumui. Labiau tikėtina, kad tapsite be pagrindo įtarus, kai atsidursite pažeidžiamoje, stresinėje situacijoje. O gal jūs susimovėte, todėl jus smerkia? Galbūt jūsų santykiai pašlijo arba neseniai buvote apiplėštas. Žinoma, kad tai gali sukelti įtarumą. Visgi, kaip sako mokslininkai, tarp įprasto nerimo ir klinikinės ligos yra maža plonytė raudona linija.