Žinoma, tokie teiginiai yra mizoginistinės nesąmonės. Visgi menstruacijos – iš tikrųjų neįprastas procesas, nors ir natūralus. Neskaitant žmonių, menstruacijas patiria tik labai nedidelė dalis Žemėje sutinkamų gyvūnų. Be to, mokslininkai nuo seno vengia tyrinėti menstruacijas, todėl kur kas sudėtingiau suprasti problemas, susijusias su menstruacijomis, ar rasti jų sprendimo būdus. Laimei, dabar mokslininkai kaip tik šiam tikslui kuria naujų priemonių.
Klausimų apie menstruacijas netrūksta: mokslininkai nėra tikri, nei kodėl žmonės apskritai jas patiria, nei kaip atrodo „normalus“ menstruacijų ciklas. Taip pat nėra aišku, kodėl kai kurios moterys kraujuoja kur kas daugiau ar patiria stipresnį skausmą nei kitos. Daugelio ligų, susijusių su gimdos gleivine, tokių kaip adenomiozė ar endometriozė, atsiradimo mechanizmai yra erzinančiai neaiškūs. Dėl mokslinių tyrimų trūkumo labiau nukentėjo ir moterų sveikatos priežiūros sritis: vaistų gamintojai, žinodami, kaip menstruacijų ciklo metu svyruoja moterų organizmo funkcijos, paprastai į tyrimus moterų tiesiog neįtraukia. Vadinasi, ir žinios apie medicininių intervencijų poveikį moterims yra ribotos. Štai 2020 m. atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad moterys beveik du kartus dažniau nei vyrai patiria nepageidaujamą šalutinį poveikį, nes neretai paskiriamos netinkamos vaistų dozės.