Kada įvyks menopauzė?
Iš pradžių išskirkime klimakterinio periodo etapus. Pirmasis yra premenopauzė – laikotarpis nuo nepastovių menstruacijų iki paskutinių menstruacijų pabaigos. Antrasis yra menopauzė – visiškas menstruacijų išnykimas, nutrūkus moteriškų lytinių hormonų gamybai. O paskutinis etapas vadinamas postmenopauzė – laikotarpis, prasidedantis praėjus vieniems metams po paskutinių menstruacijų.
Fiziologinė premenopauzės pradžia yra nuo 35 iki 50 metų, toks didelis skirtumas galimas dėl to, kad menopauzės atsiradimą lemia daugybė veiksnių.
Lėtinės ligos. Menopauzės pradžią paankstina cukrinis diabetas, kepenų ir inkstų ligos, autoimuninės ligos, tokios kaip skydliaukės funkcijos sutrikimas, lytinių organų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėžys. Šias ligas į „reitingą“ įtraukiau pirmiausia, nes su ankstyvos menopauzės problema susiduriančioms moterims jos diagnozuojamos dažniausiai. Į šį sąrašą taip pat įtrauktinos moterų lytinių organų operacijos. Įtaką daro ir paveldimumas, jei motinos menopauzė buvo ankstyva, tai ir dukra turėtų stebėti save.
Gyvenimo būdas. Viskas čia „nuobodu“ ir nuspėjama: valgykite sveiką maistą, būkite fiziškai ir seksualiai aktyvios, kontroliuokite svorį, laikykitės režimo ir būsite laimingos. Tik pernelyg neapkraukite savęs fiziniu darbu! Persidirbusios moterys, kitoms sąlygoms esant tokioms pačioms, nuvysta anksčiau už savo bendraamžes, kurios užsiima intelektualia veikla.
Rūkymas. Priešlaikinė menopauzė gali pasireikšti moterims, kurios nikotinu piktnaudžiauja ilgiau nei ketverius metus, per dieną surūko apie pakelį cigarečių.
Manoma, kad normali menopauzės pradžia 45–55 metų. Jaunesniame amžiuje šis reiškinys laikomas ankstyva menopauze. Šią patologiją lemia hormonų pusiausvyros sutrikimai, dėl kurių atsiranda normalaus kiaušidžių funkcinio aktyvumo pokyčių. Šiuo atveju menopauzės metu laukia daugybė komplikacijų, didėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, osteoporozės rizika. Štai kodėl taip svarbu, kad viskas vyktų laiku.
Kad menopauzė ateitų vėliau
Menopauzės pradžią nutolinti padės abortų nebuvimas. Tai užtikrinti šiuolaikinėmis sąlygomis lengva. Taip pat ją atitolinti padėtų daugiau nei 3–4 vaikų gimdymas – tai jau sunkiau. Bet faktas yra faktas.
Psichologinė būsena taip pat labai svarbi moters sveikatai palaikyti. Dažnas stresas, nervinė įtampa neigiamai veikia moters kūną, šioje srityje irgi. Net dėl vaikystėje patirtų emocinių sukrėtimų moterys gali patekti į ankstyvos menopauzės rizikos grupę.
Svarbus čia ir geografinis veiksnys. Pietietėms šiuo atžvilgiu pasisekė labiau nei šiaurinių platumų gyventojoms, nes daugybė saulėtų dienų per metus gyvenamojoje vietovėje prisideda prie to, kad mėnesinės baigiasi vėliau.
Reikšmingas vaidmuo tenka mitybai vaikystėje ir paauglystėje. Dvidešimtmetė mergina badauja, siekdama norimų instagrame populiaraus modelio matmenų, o sulaukusi 35-erių su siaubu patiria premenopauzės požymius. O jei ji dar nespėjo pagimdyti vaikų?
Menopauzė ir nepatogumai
Pirmieji menopauzės požymiai paprastai pasireiškia sulaukus maždaug 40 metų: miego sutrikimai, patinimas, medžiagų apykaitos procesų sulėtėjimas, ovuliacijos nebuvimas, nereguliarios menstruacijos, karščio bangos, po kurių atsiranda šalčio pojūtis, antsvoris „iš niekur“, greiti ir staigūs nuotaikos svyravimai (iš teigiamos į neigiamą), negebėjimas sutelkti dėmesio ir atminties praradimas.
Kokie hormonų ir fiziologiniai pokyčiai vyksta šiuo metu? Kiaušialąstės bręsta vis rečiau, PMS simptomai tampa vis ryškesni, nemiga, pabudimai, atsiranda hormonų nepakankamumo simptomų – krūties ir gimdos fibromos, sumažėjęs lytinis potraukis, svorio padidėjimas juosmens srityje, osteoporozė, gimdos kaklelio displazija ir kt. Moterims gali pasireikšti depresija, mažėja progesterono, estrogenų kiekis svyruoja, linkęs dominuoti.
Suprantama, ankstyva menopauzė moteriai – ne itin malonus dalykas. Išskyrus vienintelį „privalumą“ – nebelikusių kas mėnesį besikartojančių kraujavimų ir būtinybės visų tų „baltų ar aptemptų rūbų nedėvėti“, – damos patiria nemažą neigiamą poveikį sveikatai. Daugybė organizme šiuo metu vykstančių pokyčių atsiranda dėl to, kad nebesigamina lytiniai hormonai, pirmiausia estrogenai. Moteris nebegali susilaukti vaikų, natūralaus senėjimo procesai paspartėja, o tai pasireiškia nestabiliu kraujospūdžiu, širdies plakimu, galvos svaigimu ir tachikardija, psichika tampa lyg „močiutės“, menksta susidomėjimas gyvenimu, nyksta grožis.
Menopauzė ir hormonai
Tik kas dešimtai moteriai fiziologinė menopauzė prasideda be mėnesinių ciklo sutrikimų, ir čia vėl kalti hormonai, tiksliau, vienas jų. Susipažinkite: 17 beta estradiolis, ypač svarbus reprodukcinei moters organizmo funkcijai. Šis hormonas daugiausia sintetinamas kiaušidėse, kurioms senstant jo gaminama vis mažiau. Visiškai pasibaigus menstruacijoms, 17 beta estradiolio koncentracija staigiai sumažėja, todėl šokteli folikulus stimuliuojančio hormono lygis.
Per menopauzę kiaušidėms „išėjus į pensiją“ kūnas 17 beta estradiolio trūkumą bando kompensuoti daugiau šio hormono gamindamas antinksčiuose, kurie šiuo laikotarpiu paprastai veikia beveik 20 kartų aktyviau nei kiaušidės ir gamina veik visus moteriškus lytinius hormonus. Būtent ryškus estrogenų sumažėjimas yra pagrindinis menopauzės aspektas ir lemia didumą jos nemalonių simptomų.
Manau, jau akivaizdu, kad su ankstyva menopauze reikia kovoti, imtis visų prevencinių priemonių ir vos pasireiškus pirmiesiems simptomams sunerimti. Kreipkitės į specialistus, rūpinkitės savo kūno sveikata, nes bėdos po vieną paprastai nevaikšto.
Pajutote, kad šokinėja spaudimas? Bėkite pas kardiologą, sureguliuokite spaudimą – atsiras jėgų ir galimybių fiziniam aktyvumui. Pamėgsite sportą – pagerės nuotaika ir padidės atsparumas stresui. Liausitės jaudintis dėl visko iš eilės ir išsaugosite daug sveikatos. Apskritai veiksmų kryptis, manau, aiški. Ginekologas, endokrinologas, dietologas, mamologas ir ortopedas taip pat nuo šiol taps jūsų amžinais draugais.
Kaip išgyventi menopauzę
Kaip kovoti su premenopauzės simptomais? Stebėkite streso ir kortizolio lygį (daugiau apie tai skaitykite pirmosios knygos „Hormonų valsas“ skyriuje apie kortizolį). Per dieną suvalgykite bent 500 g daržovių, valgykite daug vitamino C turintį maistą, kuris natūraliai didina progesterono kiekį (arba vartokite vitaminus ir papildus). Valgykite daug augalinių riebalų (70 proc. visų riebalų per dieną), iš raciono išbraukite cukrų, taip pat ir paslėptą
Nors daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo be kavos, suumažinkite kofeino (arbatos, kavos) vartojimą. Vartokite melatoniną, kuris yra pagrindinis senėjimą lėtinantis papildas (nesant kontraindikacijų).
Kontroliuokite savo hormonus, stebėkite mikroelementų ir makroelementų lygį, vartokite adaptogenus. Gyvenkite laikydamasi cirkadinio ritmo (miegas nuo 22.30–23.00 val., kėlimasis – 7.00 val.)