– Sakykite, ar reikia atsižvelgti į savo kraujo grupę, renkantis mitybos būdą?
– Kalbant apie sveikatai palankią mitybą, nėra jokių mokslinių tyrimų, pagrindžiančių, mitybos pagal kraujo grupę naudą sveikatai. Kraujo grupės yra tik keturios ir vien tik šio rodiklio nepakanka, kad nustatytume, koks produktas žmogui tinka, o koks – ne. Būtų labai lengva visus žmones suskirstyti į keturias grupes, rekomenduoti 4 rūšių maitinimosi principus ir tikėtis, kad visi bus sveiki, laimingi ir nesirgs. Esame pakankamai unikalūs, todėl net ir mokslu grįstas rekomendacijas būtina taikyti individualiai, o ką jau kalbėti apie hipotezes.
– O jei kalbėsime apie svorio metimą?
– Jeigu kalbėsime apie dietą pagal kraujo grupę su tikslu mažinti svorį, tai duos tiek ilgalaikį rezultatą, kiek žmogus tokių principų laikysis. Jei tai gana tolima nuo įprastų maitinimosi principų, tikėtina truks neilgai ir bus eilinė priežastis svoriui vėl sugrįžti. Galbūt tokių eksperimentų pasekmės bus mažiau jaučiamos jaunam, sveikam žmogui, nors tai visai nereiškia jog pasekmių nėra. Visai kas kita, kai drastiškam maitinimosi apribojimui ryžtasi nutukimu sergantis ir gretutinių ligų turintis žmogus (pavyzdžiui sergantis cukriniu diabetu, podagra, virškinimo sistemos ligomis ir pan.), tokiam žmogui pasekmės gali būti ilgalaikės. Nutukimas yra liga ir gydyti ją trumpalaikėmis griežtomis dietomis, labai lengvabūdiška. Gali atrodyti, kad svorio mažinimas yra lengvas pasivaikščiojimas be jokių pasekmių: tai priaugau, tai numečiau, vėl priaugau, tada atsisakiau kažko, vėl numečiau... tos sūpuoklės gali tęstis labai ilgai. Deja, kiekvienas drastiškas eksperimentas, apribojimas, po to perteklius, turi pasekmių, tik mes jų nepajaučiame rytoj. Baigėme laikytis dietos, rytoj nieko nenutiko, vadinasi, viskas gerai. Bet jei po pusės metų atsiranda geležies deficito anemija, tulžies pūslės akmenligė, neretai tai gali būti dietų pasekmės. Reikia suprasti, kad tokie pasirinkimai turi savo kainą.
– Tai renkantis dietą, norint sulieknėti, ar reikia atsižvelgti į kraujo grupę?
– Nereikia. Kur kas svarbiau vertinti sveikatos būklę, atsižvelgti į gyvenimo būdą, darbo pobūdį ir dėti pastangas maitinimosi pokyčius kuriant ilgam laikui. Dieta daugeliui asocijuojasi su griežtu ribojimu, etapu, kuris kažkada baigsis ir kuris duos greitą rezultatą. Bet tai, kas yra greita, ypač jei kalbame apie svorio mažinimą, retai kada būna naudinga, palanku sveikatai ir tvaru. Kaip greitai nukrito, taip greitai svoris grįš atgal. Dieta nieko neišmoko, nes tai nėra būdas maitintis, kurį žmogus gali pritaikyti sau ir tai daryti nuolatos.
– Tai visi tie stereotipai, kad pirmos kraujo grupės žmonės yra medžiotojai, kuriems reikia valgyti mėsą, antra – ūkininkai ir t.t., medikams kelia šypseną?
– Bent jau nepriimama kaip tinkamas būdas mitybos rekomendacijoms ruošti :) Gražiais pavadinimais dietų turime labai daug, pastebiu, jog dieta patrauklesnė, jei žmogui nereikia galvoti. Sutikite, kažko atsisakyti, o kažką valgyti neribojant daug lengviau, nei planuoti savo valgymus, galvoti kokį kiekį pasirinkti, kaip pagaminti ir t.t. Ir dar taip elgtis kasdien. O tai vadinama tiesiog įpročio kūrimu. Nuobodu, sunku? Galbūt. Užtai sprendimas visam laikui. Investicija, kuri 100 procentų atsipirks. O ar tai dieta pagal kraujo grupę, Dukano, kopūstų ar grikių, ar dar kažko – priklauso nuo metų laiko ir mados. Šiandien ant bangos Keto dieta, rytoj gal bus kita, bet mes, dietologai, žiūrime į tai, kaip į procesą, kuris vyksta ir tiek. Kiekvienas daro savo pasirinkimą. Ar dieta gali turėti ilgalaikių, teigiamų, tvarių pasekmių? Trumpalaikė, griežta dieta - vargu. Jei žmogus ieško būdo sulieknėti, išsirinkęs patikusį mitybos būdą, turėtų sau užduoti klausimą: ar jis galės tą daryti visą laiką. Jei atsakymas „ne“, tuomet ar tie keli kilogramai verti tos kainos? Mokslas seniai įrodė, kad svorio netekimas ir paskui grįžimas atgal yra daug kenksmingesnis negu stabilus, kad ir kiek didesnis, svoris. Jei žmogus tris kartus per metus laikosi dietos ir jo svoris svyruoja 10 kilogramų, tai nieko bendro su sveikata neturi.
– O į kokius tuomet savo parametrus reikia atsižvelgti, kad galėtų žmogus pats pasirinkti, kaip teisingai maitintis, kad sureguliuotų svorį?
– Jų daug. Pradėti galima nuo abėcėlės - mitybos režimo, raciono peržiūrėjimo, laiko suradimo valgymui ir maistui ruošti ir pan. Visi jie rezultatą duoda, bet reikia daryti - nuosekliai, kantriai, ne kelias dienas. O visi ieško tos stebuklingos piliulės. Bet dar kartą pakartosiu – geriau po kilogramą per mėnesį, kas po metų bus -12, negu vieną mėnesį -10 kg, o kitą - +15 kg.
– O kada tikėtis to rezultato? Jei pakeitei mitybą, bet po mėnesio nematai jokio rezultato, ar tai reiškia, kad ta mityba netinkama?
– Tikėtina jog po mėnesio rezultatas jau bus, svarbiau kad lūkesčiai būtų realūs. Jei per mėnesį norisi numesti 10 kg, o sumažėjo tik 3 kg - žmogus vertina, kad rezultatas nepakankamas, nors gal jis visai sveikas. O kur dar kiti privalumai - pagerėjusi savijauta, miegas, nuotaika, sveikatos rodikliai...
– Tai skaičiai ant svarstyklių dar ne viską pasako?
– Tikrai taip. Dėl lūkesčių ir tikslų, ypač nutukimu sergantiems ir gretutinių ligų turintiems žmonėms, tikrai naudinga pasitarti su gydytoju dietologu.
– Sakykite, o sveikos mitybos piramidė, ar ji vis dar galioja?
– Taip. Tai paprastas, suprantamas paruoštukas, kaip galima kiekvienam mūsų susiplanuoti kasdienę mitybą tinkamu būdu. Piramidėje labai gražiai atsispindi: žalia spalva, ką galima valgyti kasdien, geltona – ką kartą dienoje, raudona – ką tik retkarčiais. Tai savotiškas šviesoforas.
– Apibendrinus, ar Lietuvoje nutukimo problema egzistuoja?
– Nutukimo ligos tendencijos Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje - didėjančios. Lietuvoje nutukimu serga apie 20 procentų gyventojų. Ypač auga nutukimu sergančių vaikų skaičiai. Pandemija, panašu, dar labiau prisidės prie šių skaičių didėjimo. Nežiūrint noro gerinti situaciją kuo greičiau, visgi svarbiau ilgalaikis sprendimas, su didele grąža sveikatai, nei trumpalaikis, abejotinos naudos pagerėjimas.