Riebalinis audinys po oda – tai laisvas jungiamasis audinys su riebalų sankaupomis, jungiantis odą su giliau esančiais audiniais. Jei lygintume su paltu, tai būtų šiltas minkštas sluoksnis tarp viršutinio audinio ir pamušalo. Riebalinis audinys atlieka panašias funkcijas – apsaugo nuo hipotermijos, reikiamose vietose suformuoja minkštus apvalumus (kiekvienam savas sluoksnio storis), suteikia mums daugiau masės (poodinis riebalų sluoksnis gali sverti iki 20 kg, tai yra odos masė padidėja beveik septynis kartus). Vieni sukaupę daugiau riebalų, kiti jų turi tiek mažai, kad „visi kaulai švyti“.
„Kol storas sudžius, liesas numirs“, – sako liaudies išmintis, apskritai taip ir yra: riebaliniame audinyje susikaupusios atsargos padės išgyventi badmečiu. Bet jei suvartojate per daug kalorijų, o badas vis neateina, visceraliniai riebalai tampa „maisto atsargų“ talpykla, tai yra riebalais, kurie gaubia ne juosmenį ir klubus, o pilvo ertmės vidaus organus. Taip, paprastai jų turi visi, tačiau norma – ne daugiau kaip 10–15 proc. visų organizmo riebalų ląstelių, o kitkas išprovokuoja įvairias ligas.
Mūsų organizme taip pat yra tokio tipo riebalų kaip rudieji – kai kurių ekspertų nuomone, tai labiau raumeninis audinys, o ne patys riebalai. Taigi jie padeda eikvoti energiją šilumai gaminti ir deginant baltuosius riebalus numesti svorio. Žmogaus kūne jų yra inkstų, nugaros, pečių, kaklo srityse (ir labai mažais kiekiais – maždaug 500–800 g), o vidutinio svorio žmogaus (apie 68 kg) bendra riebalų masė yra 20–30 kg.
Tačiau kai ką bendro turi tiek liesieji, tiek storieji. Kaip jau penktą dešimtmetį tikina reklama, tai baisusis visų moterų priešas celiulitas. Su juo reikalų turi ne tik 90 proc. moterų, bet ir kas dešimtas vyras. Dabar perskaitykite tolesnę pastraipą ir išsiaiškinkite, kas priklauso rizikos grupei.
Taigi, celiulitas yra vietinės riebalų ląstelių sankaupos padidėjimas bei kraujo ir limfos mikrocirkuliacijos pažeidimai riebaliniame audinyje. Kadangi visi turi riebalinio audinio (net žmonės, kurių svoris per mažas), problemų gali kilti ir neturintiems antsvorio. Viena iš celiulito priežasčių – moteriškų lytinių hormonų estrogenų poveikis. Ši problema siejama su riebalinio audinio savybe sulaikyti skystį, dėl ko suspaudžiamos gretimos jungiamojo audinio dalys, kurios reaguodamos sintetina tankias kolagenines skaidulas, izoliuojančias riebalų sankaupas ir trukdančias kraujotakai. Dėl to poodiniame audinyje susidaro negražūs gumbai.
Kodėl daugiausia kenčia moterys? Nes jos turi daug estrogenų, o vyrų organizme jų nedaug, o būtent šie hormonai lemia jungiamojo audinio skaidulų struktūrą, padedančią greitai priaugti svorio (kaupti maistingus riebalus) ir užtikrinti būsimų palikuonių išgyvenimą. Kad nėščioji nesušaltų drėgname urve ir galėtų prasimaitinti šaknelėmis bei uogomis, kol vyras atitemps dar vieną mamutą.
Stipriosios lyties atstovai celiulito beveik neturi dėl skirtingos riebalinio audinio struktūros. Net jei maitintojas kas vakarą valgo keptą mamutieną, užgerdamas ją alumi ir užkąsdamas pyragu, net jei priauga svorio. Bet! Nors vyrams „apelsino žievelės“ padeda išvengti didelis androgenų kiekis, šiandien dėl savo gyvenimo būdo, mitybos ir jie gali susidurti su šiuo reiškiniu. Kai moteriški estrogenų motyvai vienaip ar kitaip įpinami į vyrišką „hormonų valsą“, prie visų „gyvenimo džiaugsmų“ gali ir celiulitas prisidėti. Tokių atvejų jau oficialiai užregistruota.
Kadangi celiulitas išsivysto riebalų sluoksnyje, po epidermiu ir derma, visos pasakos apie stebuklingą vaistų ir priemonių prasiskverbimą „į giliuosius odos sluoksnius“ beprasmės. Yra žinių, kad aktyviai „gydyti“ šią „ligą“ ėmėsi vieno grožio salono savininkai, nusprendę atverti savo „mėlynąjį vandenyną“ ir išplėsti klientų ratą. Kaip bebūtų, jokios priemonės šiuo metu negali paveikti odos tekstūros, jos gali tik vizualiai sušvelninti celiulito požymius. Tačiau jei laikotės sveikos gyvensenos principų, sportuojate, nerūkote, stebite savo svorį ir nesergate edema, „baisusis“ celiulitas gali jus aplenkti.
Praktiniai patarimai, kaip išvengti celiulito
1. Mažiau sėdėti „padėjus užpakalį“ – tiesiogine prasme. Brangios moterys (vyrams, turintiems normalų androgenų lygį, pavojus negresia), tinkama bet kokia fizinė veikla, kuri „pavarinėja“ kraują ir skatina jo sutekėjimą į vieną vietą – nuo paprasčiausių 10 tūkst. žingsnių per dieną iki gerų kardiotreniruočių ir aerobikos.
2. Pašalinti iš savo gyvenimo cukrų ir maisto produktus, kurių sudėtyje jo yra – jo vartojant pernelyg daug, kolagenas ir elastinas tampa sausi ir trapūs.
3. Remiantis kai kuriais duomenimis, vartojant netinkamus riebalus dėl sutrikusios organizmui reikalingų riebalų rūgščių pusiausvyros gali padidėti celiulito išsivystymo rizika. Kaip bebūtų, omega-3 yra būtina sveikos mitybos dalis ir šios riebalų rūgštys gali būti vartojamos renkantis atitinkamą maistą arba papildus (tinkama dozė: EPA + DHA – mažiausiai 1000 mg).
4. Skysčių pusiausvyra. 30 ml vandens kilogramui idealaus svorio (pagal Devine’o formulę) padės ne tik išvengti senėjimo ir dehidratacijos, bet ir kovoti su celiulitu.
5. Geras būdas kovoti su celiulitu – masažas sausu šepečiu. Šepetys turi būti geras, kietas ir pagamintas iš natūralių medžiagų. Masažas pagerins kraujotaką ir paskatins limfos tekėjimą – dėl to sumažės celiulito požymiai. Masažuojamieji judesiai atliekami link širdies ir prieš laikrodžio rodyklę. Geriausia masažuotis prieš prausiantis po dušu, o po to dar kartą gerai išsimasažuoti su kokosų aliejumi. Taip atnaujinama oda, taip pat kovojama su celiulitu.
6. Šveitikliai su kava nepakeis tinkamos mitybos, tačiau kartu su ja turės puikų išorinį poveikį, be to, kofeinas skatina riebalų apykaitą.
Knyga „Žarnynas – organizmo variklis: oda, svoris, imunitetas ir laimė – štai kas slypi antrųjų „smegenų“ vingiuose“ yra jau trečioji gydytojos Natalijos Zubarevos knyga, kurią išleido leidykla „Liūtai ne avys“.