Dr. J. Neverauskas prisijungė prie prekybos tinklo „Rimi“ darbuotojams skirto virtualaus paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“. Kas savaitę skirtingų psichologijos profesionalų paskaitos darbuotojams padeda ramiau išgyventi ir lengviau priimti dėl COVID-19 viruso kilusius iššūkius, rašoma pranešime spaudai.
Sėkmę lemia psichologinis pasiruošimas
Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas šiuo metu siūlo žmonėms didinti psichologines kompetencijas, nes būtent nuo jų priklauso, koks bus kiekvieno iš mūsų gyvenimas. „Daug kas linkę galvoti, kad specialiosios, profesinės kompetencijos lemia žmogaus sėkmę, tačiau iš tiesų viskas priklauso nuo to, kaip psichologiškai sugebėsite susitvarkyti su tuo, kas vyksta jūsų gyvenime“, – sako dr. J. Neverauskas.
Didinti psichologines kompetencijas, pasak specialisto, galima trimis kryptimis. Pirmiausia – pažvelgti į save pačius. Paklausti savęs, ar jums patinka jūsų mintys, emocijos, išvaizda? Tuomet pažvelgti kitų žmonių kryptimi. Pasvarstyti, ar jus tenkina asmeniniai ir profesiniai santykiai su kitais žmonėmis? Galiausiai, nukreipti žvilgsnį pasaulio kryptimi ir pasižiūrėti, kaip tvarkotės su pasaulio dėsniais, kaip juos suprantate ir mokate prie jų prisitaikyti.
„Labai svarbu, kaip žmogus reaguoja į stimulus, nes ne gyvenimo įvykiai lemia mūsų gyvenimą, o mintys apie gyvenimo įvykius. Ir karantino situacijoje vienas žmogus mato problemą, o kitas – galimybę. Nėra tokio blogio šioje Žemėje, kuris neturėtų ir gero aspekto, – sako dr. J. Neverauskas. – Liūdesys – tai nusigręžimas į praeitį, o džiaugsmas – atsigręžimas į šviesiąją pasaulio pusę, kuri visada yra.“
Būkite gyvenimo vairuotojai, ne jo keleiviai
Pasak psichoterapeuto, mūsų mintis formuoja įsitikinimai. Nuo minčių priklauso mūsų emocijos, kūno pojūčiai ir elgesys – visi šie dalykai susiję: „Jeigu norite valdyti mintis, turite jas atpažinti. Mintys – mūsų smegenų produktai, kurie gali būti teisingi ir gali būti neteisingi. Jeigu visomis jomis patikėsite – gyvensite labai sunkų gyvenimą, tad svarbu jas atsirinkti ir kritiškai įvertinti.“
Mokytis minčių valdymo dr. J. Neverauskas ragina tokiomis technikomis kaip meditacija, paleidimas, mąstymo klaidų atpažinimas: „Keiskite gyvenime tai, ką galite pakeisti, susitaikykite su tuo, ko negalite pakeisti, ir atskirkite vieną nuo kito. Nekaltinkite savęs dėl dalykų, kurie nuo jūsų nepriklauso.“
Pasak psichoterapeuto, mintis išsigryninti padės fiziniai pratimai (ištvermės, jėgos, pusiausvyros, lankstymo), kvėpavimo technikos, autogeninės treniruotės, atsipalaidavimo ir įsisavinimo praktikos. „Jeigu norite būti išmintingi ir valdyti savo gyvenimą, turite įsisąmoninti savo kūną, – sako dr. J. Neverauskas. – Atsigręžkite į pilnaprotaujantį bendravimą ir savo stiprybes. Eikite vertybių link, puoselėkite kasdienį ir ilgalaikį prasmingumą.“
Ne kovokite su silpnybėmis – išnaudokite stiprybes
Šiuo psichologiškai sudėtingu laikotarpiu psichoterapeutas siūlo išlikti susitelkusiems, išmintingiems ir besilaikantiems taisyklių. „Susitaikykite su tuo, kad nė vienas iš mūsų dabar nėra saugus. Pasirūpinkite savo saugumo zona ir nesivelkite į tai, kas yra už jos. Mokykitės atskirti stresą ir distresą. Distresas – tai perteklinė reakcija, vedanti į vengimą, pabėgimą arba perteklinę kovą. Svarbu, kad stresas netaptų beverčiu distresu“, – įspėja dr. J. Neverauskas.
Psichoterapeutas pastebi, kad šiuo metu žmones kankina ne tik stresas, bet perteklinis nerimas, kuris kyla iš mąstymo klaidų: „Iki šio momento mes išeikvojome labai daug energijos pertekliniam nerimui ir tai buvo mūsų mąstymo klaida. Kaip, beje, ir „viskas arba nieko“ požiūris, vedantis į nusivylimą savimi. Taip pat didelė klaida manyti, kad žinote ateitį. Niekas iš mūsų ateities nežino. Kaip ir nežinome to, ką galvoja kiti žmonės. Esame linkę personalizuoti dalykus, galvojame, kad pasaulis sukasi apie mus ir yra skirtas mums, tačiau turiu jus nuliūdinti – pasaulis nesisuka tik aplink jus.“
Jeigu šiuo metu sunku atsikratyti nerimo ar įkyrių minčių, specialistas pataria nukreipti dėmesį šimtu procentu į tai, ką darote. „Valykite dulkes su nuoširdžiu susidomėjimu ir patys nepajusite, kaip pagerės nuotaika. Kasdien savęs paklauskite, kokia bus šiandienos jūsų dienos darbų prasmė ir nuoširdžiai sau atsakykite. Jeigu jausite prasmę tame, kuo užsiimate, pyktis, nusivylimas ir liūdesys atsitrauks. Mes pykstame, kai pasaulis, kiti žmonės arba patys sau neduodame to, ko norime. Bet pasaulis ir negali mums duoti to, ko norime, nes jis ne taip funkcionuoja. Mes tiesiog neteisingai valdome savo lūkesčius ir dėl to jaučiamės nusivylę. Pradėję nuo lūkesčių valdymo, pamatysite, kaip į jūsų kiemą sugrįžta saulė“, – sako dr. J. Neverauskas.