Kaip rodo Nacionalinio miego fondo organizacijos 2017 metais inicijuota apklausa, beveik viena iš keturių susituokusių amerikiečių porų miega atskirose lovose, rašoma portale eu.usatoday.com.
Jill Lankler, Niujorke dirbanti klinikinė psichologė ir gyvenimo būdo lavybininkė, pripažįsta, kad, turint omenyje ganėtinai paplitusį atskirų lovų idėjos stigmatizavimą, fondo nurodomą skaičių derėtų laikyti gana aukštu. Ji taip pat užsimena, jog atskirų lovų politika palaipsniui patraukia vis daugiau porų.
„Nukenčia žmonių miegas. Jie vienas kitą pažadina, todėl į santykius prasismelkia pyktis, priešiškumas, – pamini psichologė. – Nieko nedarant, gali nukentėti ne tiktai santykiai, bet ir darbas ir t. t. Prasidės kaskadinis procesas.“
Kodėl poras baugina miegojimo atskirose lovose idėja
Grynai praktiniu požiūriu, miegant atskirose lovose daug lengviau kokybiškai išsimiegoti: juk gali skirtis sutuoktinių dienos režimas arba kuris nors vienas gali kentėti dėl neramių kojų sindromo. Panašios aplinkybės ir veiksniai gali trikdyti miegą.
Deja, toks sprendimas kaip atskiros lovos, nors ir, tikėtina, efektyvus, daugelį sutuoktinių baugina.
Kaip sako J. Lankler, siūlymas porai apsvarstyti išsiskyrimo nakčiai idėją priveda prie loginio paradokso: žmonės supranta, kad bendra lova trikdo miegą, bet mano, kad miegant atskirai dings intymumas ar net bet koks ryšys.
Psichologei teko susidurti su įvairiausiomis poromis. Žinoma, buvo ir tokių, kurios sugebėjo atsikratyti nepagrįstų būgštavimų. Šitai pavyko padaryti atvirų ir nuoširdžių pasikalbėjimų keliu.
„Ypač sveikintinas kelias yra tas, kuris skatina bendravimą ir mažina suvaržymą, – teigia J. Lankler. – Mane pralinksmino idėja, kad knarkimas, kaip ir bet kuris kitas gyvenimiškas reiškinys, gali taip netikėtai pagilinti abipusius šiltus jausmus.“
Darosi įdomu, ar tokios žinomos poros kaip karalienė Elžbieta II ir princas Phillipas arba buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo žmona Melania Trump negalėtų tapti pavyzdžiais, įrodančiais, kad miegojimas atskirose lovose dar anaiptol nereiškia, jog santykiai pasmerkti, ypač kai egzistuoja begalė kitų neabejotinai juos stiprinančių aplinkybių.
„Jeigu sprendimas pasiteisina, vaidinasi, jis buvo tinkamai įgyvendintas“, – mano J. Lankler.
Sprendimas tinka ne visiems
Nors miegant atskirai gali pagerėti miego kokybė ir netgi santykiai, ši išeitis nėra priimtina visiems, sako Sophie Jacobi-Parisi, Niujorko advokatų kontoroje „Warshaw Burstein“ dirbanti teisininkė, kurios specializacija – santuokinių ir šeimos teisė.
„Dirbantiems ir vaikais besirūpinantiems sutuoktiniams visiškai nesunku pasijusti taip, tarsi jie būtų svetimi to paties buto gyventojai, – aiškina S. Jacobi-Parisi. – Kai progų pabendrauti sumažėja, lengva nustoti matyti santuokos prasmę, tapti tiktai vaikus prižiūrinčia ir juos išlaikančia komanda.“
Poroms, kurios nutaria miegoti atskirai, tačiau padaro tai be jokių išsamių pokalbių, sprendimas nustoti dalytis bendra lova gali būti dar vienas žingsnis link skyrybų, sako advokatė.
Kai kurios poros aiškina, kad sprendimą miegoti atskirai paskatino kokia nors konkreti priežastis – sunkiai užmigdomas vaikas, knarkimas ar kt. Visgi kai problemos nebelieka, žmonės ir toliau miega atskirose lovose, nė nesusimąstydami, kodėl.
Kita vertus, miegoti drauge, kai tą daryti – tikra kančia, taip pat nepatartina.
Viena pora, su kuria S. Jacobi-Parisi teko susidurti, visą laiką, kol truko skyrybų teismo procesas, miegojo vienoje lovoje. Toks tėvų elgesys, anot advokatės, gali sukelti sumaištį vaikų galvose. Aišku, tėvai savo vaikus pažįsta geriau nei bet kas kitas, todėl yra pajėgūs priimti jiems palankiausius sprendimus. Vis dėlto būti sąžiningam su vaiku yra ne ką mažiau svarbu nei nemeluoti sutuoktiniui.
O kaipgi intymumas?
Seksualinis poros gyvenimas dėl perėjimo į skirtingas lovas nukenčia ne daugiau nei nuo televizoriaus bendrame miegamajame, sako J. Lankler.
Iš tiesų, kai miegama atskirai, randasi proga seksu užsiimti tada, kai kyla tokia intencija, o visada miegant kartu, seksas gali virsi atsitiktinai ar net prisiverčiant atliekamais veiksmais.
Poros, kurios miega atskirai, privalo skirti laiką specialiai seksui. Anot J. Lankler, tada pasimylima todėl, kad norisi, o ne todėl, kad šito tikimasi, šitaip neva turi būti.
Šiam teiginiui pritaria ir S. Jacobi-Parisi. Ji pabrėžia, kad tiek artimam ryšiui palaikyti, tiek intymumui išsaugoti būtinos abipusės pastangos.
