„Reguliarios, normalios menstruacijos yra veidrodis į moters sveikatą, – sako Vilmantė Markevičienė, ekologiškų higienos prekių „Gentle Day“ kūrėja, – o geriausi moterų draugai – moteriškieji hormonai estrogenas ir progesteronas, kurių teisinga pusiausvyra lemia reguliarias menstruacijas, reguliarią ovuliaciją, normalią nuotaikų kaitą, gerą medžiagų apykaitą ir svorį, sveikus plaukus ir sveikus kaulus.“ Ekspertė atsakė į klausimą – kas tai yra „normalios“ menstruacijos?
– Kaip turėtų prasidėti mėnesinės? Ar yra kažkokios universalios normos, kurios daugmaž panašios visoms moterims?
– Mėnesinės turėtų prasidėti reguliariai ir be skausmų ar nuotaikos kaitų. Deja, tai retai kuriai nutinka. Dažniausiai moterys ir merginos jaučia būdingus požymius, kad artinasi menstruacijos – pablogėja odos būklė, padaugėja spuogelių, atsiranda krūtų jautrumas, gali labiau kauptis skysčiai organizme, pūsti pilvą, skaudėti galvą, padidėti apetitas, atsirasti bendras kūno silpnumas ar net karščio bangos. Likus kelioms dienoms iki menstruacijų ima skaudėti pilvo apačioje, gali skaudėti nugaros apačią.
Prieš mėnesines dėl hormonų keičiasi net tik fizinė moters būklė, bet ir psichologinė. Vienoms tai pasireiškia labiau, kitoms mažiau, bet paprastai antroje mėnesinių ciklo pusėje pablogėja nuotaika, sumažėja energijos.
Artėjant menstruacijoms jausi mažiau streso, jei dėvėsi specialias menstruacines kelnaites, kurios užtikrina, kad pasirodęs kraujas nepratekės ir nesuteps drabužių ar patalynės.
– Koks kraujavimas yra normalus? Kiek vidutiniškai kraujo netenkama per mėnesines?
– Paprastai mėnesinės apibrėžiamos trimis kriterijais – ciklo intervalu, trukme ir kraujavimo gausa. Norma laikoma, jei mėnesinių ciklas, skaičiuojant nuo pirmos dienos, trunka 28 d. +/- 7 d., taigi nuo 21 iki 35 d., kraujuojama 2 – 7 dienas, vieno ciklo metu moteris gali netekti nuo 5 ml iki 80 ml kraujo. Kraujavimo intensyvumas gali skirtis – vienoms mėnesinės prasideda staigiai ir gausiai, o nuo trečios dienos vis silpnėja, kitoms – kaip tik pirmos dienos būna lengvesnės, o intensyvesnis kraujavimas prasideda 3–4 dieną.
– Koks kraujavimas laikomas per mažu?
– Kontraceptines priemones naudojančių moterų menstruacijos gali būti labai lengvos – dėl hormoninių pokyčių gimdos gleivinė tiek neišveša, nes nevyksta ovuliacija, todėl kraujavimas sumažėja. Tačiau kai kuriais atvejais reiktų kreiptis į ginekologą: jeigu kraujuojama mažiau nei dvi dienas; kai kraujavimas labiau primena tepliojimą; kai buvusios reguliarios mėnesinės pakinta ir tampa labai lengvos; kai lengvos mėnesinės pasirodo dažniau nei įprastai 21–35 dienų cikle.
Įdomu – kinų medicina mano, kad moters menstruacijų išskyrų kiekis, kaip ir visa kita, atspindi in ir jang elementų pusiausvyrą jos organizme. Kadangi in siejasi su substancija, negausus kraujavimas dažniausiai rodo, kad organizmui trūksta kokybiško in arba kokybiško maisto, veikiausiai dėl to, kad moteris per mažai maitinasi arba per daug mankštinasi (remiuosi dr. Claudia Welch knyga „Subalansuoti hormonai – subalansuotas gyvenimas“).
– O koks per didelis?
– Kai gausios mėnesinės tęsiasi ilgiau nei 7 dienas, o kraujo išteka virš 80 ml, tai vadinama menoragija. Kaip paprasčiau suprasti, ką reiškia daugiau nei 80 ml kraujo? Kai tamponą ar paketą reikia keisti kas valandą, nes jie pilnai permirksta. Kartais moteris gali kraujuoti gerokai daugiau ir prarasti net 500 ml kraujo per mėnesines, tai dažnai nutinka perimenopauzės periodu. Kraujavimą patogu stebėti naudojant menstruacinę taurelę, nes ant jos sienelių dažnai būna sužymėti mililitrai. Didžiausia L dydžio taurelė gali surinkti iki 35 ml kraujo.
Kai mėnesinių kraujavimas yra pernelyg gausus arba skausmingas, tradicinė medicina gali diagnozuoti gimdos miomas, policistinį kiaušidžių sindromą, endometriozę arba disfunkcinį kraujavimą̨ iš gimdos, o gali ir išvis nerasti tokios priežasties, kurią parodytų diagnostiniai tyrimai. Moterys perimenopauzės laikotarpiu gali gali kraujuoti ilgai ir labai gausiai. Delsti nereikia: jeigu kraujavimas po savaitės nesibaigia, kraujuojama vis dar gausiai, patariama kreiptis į gydytoją.
– Nuo ko priklauso kraujo kiekis?
– Tai priklauso nuo to, kiek gimdoje išvešėjo gimdos gleivinė, besiruošdama priimti apvaisintą kiaušinėlį. O tai, kiek gimda išvešėjo, priklauso nuo hormonų estrogeno ir progesterono santykio. Jeigu menstruacijos labai gausios, gali būti, kad antroje ciklo pusėje progesterono kiekis yra per mažas, o estrogeno – per didelis, nes šis hormonas skatina gimdos gleivinę išvešėti. Paprastai po ovuliacijos estrogeno kiekis staigiai krinta, o progesterono smarkiai kyla. Jeigu tai neįvyksta, gali varginti ne tik gausios menstruacijos, bet ir PMS, krūtų ir pilvo skausmas.
Laikykitės trijų sveikatos ramsčių: tinkamos mitybos, teisingos gyvensenos ir streso valdymo. Tai visada padės, nepriklausomai nuo to, kokia yra mėnesinių nereguliarumo priežastis.
Išeikite bent pusvalandžiui pasivaikščioti, geriausia – kasdien tuo pačiu laiku. Buvimas natūralioje šviesoje ir arti gamtos ritmo skatins smegenų kankorėžinę liauką stiprinti jūsų vidinius ritmus bei natūralius ciklus.
– Ar hemoglobino kiekis turi įtakos moters savijautai?
– Gausus kraujavimas menstruacijų metu gali sukelti geležies trūkumą.
Kai organizmas menstruacijų metu netenka daug kraujo, sumažėja geležies atsargos. Organizmui trūkstant geležies, kurios reikia hemoglobino gamybai, galima susirgti geležies stokos anemija, kuri nulemia visą mėnesį juntamą nuovargį, galvos svaigulį ir nuotaikos svyravimus. Dėl geležies stokos jus gali lydėti pomenstruaciniai galvos skausmai.
Per menstruacijas gausiai kraujuojančias moteris medikai turėtų patikrinti dėl anemijos ir gydymo procesą pradėti nuo geležies papildų.
Taigi, jei kenčiate nuo gausių menstruacijų ir turite itin dažnai keisti įklotus, tamponus ar išpilinėti taurelę, ir jei pastebėjote, kad esate vangesnė ar labiau pavargusi nei įprastai, paprašykite savo ginekologo ar šeimos gydytojo ištirti jūsų geležies lygį. Jeigu jis bus mažas, papildai padės jums grįžti į vėžes.
– Kokie dar gali lydėti dažni (tipiniai) pojūčiai menstruacijų metu?
– Skausmingos mėnesinės (dismenorėja) yra būdingos net 50–90 proc. vaisingo amžiaus moterų, o jaunoms merginoms pasitaiko net dažniau – 60–93 proc. jų jaučia skausmą. Daugumai pasireiškia pirminė dismenorėja – spazminio pobūdžio pasikartojantys apatinės pilvo dalies skausmai mėnesinių metu.
Pilvo apatinės dalies skausmą gali lydėti ir kiti simptomai – pykinimas, silpnumas, pilvo pūtimas, viduriavimas, galvos skausmas, bendra bloga savijauta.
– Kurie iš jų byloja apie tai, kad reikėtų pasirodyti gydytojui?
– Patariu kreiptis į gydytoją, jei kraujavimas tęsiasi ilgiau nei įprastai arba daugiau nei 7 dienas. Taip pat – jei kraujuoji tarp menstruacijų (daugiau nei kelis lašus, nes nedidelis pakraujavimas yra normalus, jis gali įvykti ovuliacijos metu), jei kraujavimas yra labai stiprus ar jauti labai stiprų skausmą menstruacijų metu.
Jeigu skausmas stiprus, trukdo kasdieniam gyvenimui, nepavyksta jo sumažinti vaistais nuo skausmo, žinoma, reikia kreiptis į gydytoją ištyrimui ir gydymui.
Taip pat reikia kreiptis į mediką, jeigu naudodama tamponus staiga pasijunti labai blogai: krečia šaltis, pykina, smarkiai sudirgsta oda – tai gali būti toksinio šoko simptomai. Tokiu atveju reiktų kuo greičiau išsitraukti tamponą ir vykti į ligoninę.
– Kokie yra reti, bet galimi pojūčiai mėnesinių metu?
– Pasikartojanti depresija, nemiga, didelis silpnumas, kai moteris dėl šių simptomų negali atlikti nuolatinės veiklos – tai gali būti psichikos ligoms priskiriamas priešmenstruacinis disforinis sutrikimas.
– Ar hormonai menstruacijų metu turi įtakos moters nuotaikai? Kokios?
– Manoma, kad PMS sukelia estrogeno ir progesterono lygių svyravimas, kuris veikia neurotransmiterių (tam tikrų cheminių junginių smegenyse) pokyčius. PMS dažniausiai prasideda likus 5 dienoms iki menstruacijų ir baigiasi per 4 dienas joms prasidėjus. Emociniai PMS simptomai yra verkimo priepuoliai, įtampos ar nerimo jausmas, irzlumas, pykčio priepuoliai, nuotaikų kaita, dėmesio koncentracijos sumažėjimas, didesnis poreikis pabūti vienumoje, sumažėjęs susidomėjimas įprasta veikla, alkio jausmas ir potraukis maistui. Prieš menstruacijas kamuojanti nemiga, migrena taip pat gali kilti dėl hormonų įtakos.
Venkite maisto, kuris sukelia uždegimus, karvės pieno produktų, nenaudokite alkoholio, venkite streso, sportuokite. Valgykite maistą, kuriame gausu magnio, vitamino B6, cinko, geležies. Jeigu prieš mėnesines labai norisi šokolado, tai gali byloti apie magnio trūkumą. Rinkitės tik juodąjį šokoladą su kuo mažiau cukraus. Jeigu prieš mėnesines norisi daugiau valgyti, tai ir valgykite, tačiau pasisotinkite sveiku maistu – riešutais, kiaušiniais ir venkite cukraus pertekliaus, kadangi cukrus organizme gali sukelti uždegiminius procesus.
Klaidinga yra manyti, kad visi skausmai, negalavimai, nuotaikų kaita yra susiję su PMS. Nors moteris ir jaučia nedidelius skausmus ar negalavimus prieš menstruacijas, tačiau tai neturėtų būti siejama su PMS. PMS galima įtarti, jeigu moteris dėl ją kamuojančių simptomų negali atlikti nuolatinės veiklos. Priešmenstruacinį sindromą gali nustatyti gydytojas.
– Kada savijauta turėtų palengvėti ir grįžti į pradinę būseną?
– Menstruacijoms būdingas skausmas prasideda viena-dvi dienos prieš menstruacijas ir paprastai laipsniškai baigiasi per 12–72 valandas po menstruacijų pradžios. Priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomai – tiek fiziniai, tiek psichologiniai – įprastai išnyksta prasidėjus mėnesinėms.
Tačiau ar būtina net kelias savaites per mėnesį kentėti nuotaikų kaitas ir su mėnesinėmis susijusius skausmus? Nereikia to priimti kaip savaime suprantamo dalyko, todėl svarbu savimi pasirūpinti. Aš patarčiau rašyti dienoraštį, kuriame žymėtumėtės, ką valgote, kaip jaučiatės – galbūt tai padės geriau suprasti, kas jums sukelia šiuos negalavimus. Jeigu vieną mėnesį nejausite jokių simptomų, prisiminkite, ką darėte kitaip.
Daugiau apie menstruacijas skaitykite ČIA.