Vertingais patarimais „Instagram“ paskyroje „kai_susitinkam“ besidalinančios specialistės sutiko kartu pagvildenti sunkią situaciją, iš kurios sugeba išbristi reta pora. Pašnekovės nepabijojo įvardyti pagrindinių neištikimybės priežasčių ir patarė, kaip galima būtų tam užkirsti kelią.
O ar tikrai vyrai būna dažniau neištikimi nei moterys? Ir ar tiesa, kad jeigu vieną kartą žmogus buvo neištikimas, tai būtinai pasikartos? Galiausiai – kaip atitaisyti santykius ir susigrąžinti pasitikėjimą po neištikimybės?
Visi atsakymai – interviu Delfi Moterims.
– Ne visi žmonės neištikimybę supranta vienodai. Juk vienas pasijus išduotas, jei antroji pusė svetimam šyptels, o kitas gal nesureikšmins ir kur kas rimtesnio nusukimo „į kairę“. Ką iš tiesų galime vadinti neištikimybe?
Morta: Egzistuoja ne viena neištikimybės rūšis. Yra fizinė neištikimybė, kuri apima seksualinio pobūdžio santykius už poros ribų, ir emocinė neištikimybė, kuri pasireiškia užmezgamu pernelyg artimu emociniu ryšiu, atviravimu. Emocinė neištikimybė yra ne mažiau skaudi nei fizinė, pagal tyrimus – ypač moterims.
Itin svarbu, kad pora pasikalbėtų ir susitartų tarpusavyje, kas jiems bendrai yra neištikimybė, kokius dalykus jiems ji apima. Nėra universalaus neištikimybės apibrėžimo, tai yra poros susitarimo klausimas.
– Kas dažniausiai sulaužo ištikimybės priesaiką? Ar galima nupiešti tam tikrą neištikimų žmonių portretą – gal visi jie turi kokį nors bendrą vardiklį?
Milda: Atliktose apklausose atsispindi tai, kad vis dėlto į neištikimybę kiek labiau linkę vyrai. Tačiau neištikimų vyrų ir moterų procentas ne tiek smarkiai skiriasi, kiek galbūt manyta anksčiau.
Tikrai nėra vieno aiškaus žmogaus portreto, kuris leistų prognozuoti, ar jis/ji bus neištikimas, tačiau galima pastebėti tam tikrų bendrumų tarp neištikimų žmonių charakterio savybių bei aplinkybių, kuriose jie gyvena. Kaip tokias išskirčiau – polinkį vengti spręsti kilusias problemas santykiuose, polinkį į rizikingą veiklą – azartinius lošimus, priklausomybes. Neištikimi žmonės dažnai pasižymi impulsyvumu.
Polinkiui į neištikimybę įtakos turi ir aplinka – kiek neištikimybė yra dažna tarp draugų, pažįstamų. Taip pat svarbu, kiek žmogus yra patenkintas savo santuokiniu gyvenimu, seksualiniu suderinamumu.
– Kadangi tam tikrų tendencijų vis tik yra, į kokias raudonas vėliavėles, signalizuojančias, kad greičiausiai šis asmuo nebus ištikimas šeimos žmogus, jūs siūlytumėte atkreipti dėmesį dar santykių pradžioje?
Morta: Sakyčiau, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip patys jaučiatės šalia to žmogaus. Ar kyla giluminis saugumo, pasitikėjimo jausmas. To savęs reikia paklausti tikrai nuoširdžiai. Dauguma žmonių sako, kad giliai viduje nujautė apie partnerio neištikimybę, bet bandė save įtikinti, jog tai tik jų fantazijos vaisius, arba nustumti tuos jausmus.
Signalas apie neištikimybę gali būti ir pasikeitęs antros pusės elgesys: jaučiamas slapukavimas, vis pasitaikantys nedideli pamelavimai, sumažėjęs laiko leidimas su savo pora ar šeima, arba kaip tik pernelyg džiugi, pakylėta nuotaika neįvardinant jos priežasties, stipriai pasikeitę lytinio gyvenimo arba rūpinimosi savo išvaizda įpročiai. Aišku, šie pokyčiai nebūtinai turi būti susiję su neištikimybe, gali būti ir kitų įvykių pasekmė, tačiau juos pastebėjus verta atkreipti dėmesį.
– Ar neištikimybę gali paskatinti kokios nors priežastys? Galbūt jas žinant įmanoma užkirsti tam kelią?
Milda: Žmonės būna neištikimi dėl įvairiausių aplinkybių. Kartais tai būna ilgai planuotas veiksmas, o kartais tiesiog spontaniškas nutikimas, kurio anksčiau, rodės, tikrai nebūtų galėjęs padaryti.
Visgi pamėginsiu išskirti keletą dažniausiai pasitaikančių neištikimybės priežasčių, tik noriu pabrėžti, kad tikrai ne visi žmonės, kurie su jomis susiduria, pasirenka būti neištikimi. Viena dažniausių priežasčių – nepasitenkinimas savo santykiais. Į tai įeina daug dalykų – seksualinis nesuderinamumas, negalėjimas susikalbėti su antra puse, konfliktų vengimas, įsisenėjęs poreikių neatliepimas – kitaip tariant, nesirūpinimas kito gerove.
Įtakos turi ir asmeniniai bruožai – žema savivertė, įsipareigojimo trūkumas, polinkis į rizikingą elgesį. Taip pat, kaip minėjau, neištikimais kartais žmonės būna pagauti situacijos – apsvaigę nuo alkoholio, sulaukę netikėto malonaus dėmesio.
Svarbu turėti galvoje, kad mes nesame atsakingi už kito žmogaus pasirinkimą būti neištikimu. Tad užkirsti kelią kito neištikimybei yra sunkiai įmanoma užduotis. Tačiau užkirsti kelią sau, kai kyla noras būti neištikimam, tikrai galima. Verta savęs klausti, ko man trūksta šiuose santykiuose, kaip man tai iškomunikuoti savo antrai pusei, taip pat – kaip savo poreikiais galiu labiau pasirūpinti pats.
– Sakoma, kad jeigu vieną kartą partneris buvo neištikimas, tai būtinai pasikartos. Ar tai tiesa ir ar tuomet verta atleisti?
Morta: Tai, kad neištikimybė būtinai pasikartos, yra mitas. Tačiau norint, kad tai nepasikartotų, tikrai labai svarbus nuoširdus neištikimo partnerio apgailestavimas dėl savo elgesio, visiškas atsakomybės prisiėmimas, taip pat ir pastangos suprasti tokio savo elgesio priežastis, įsivardinti, ką panašioje situacijoje ateityje darytų kitaip. Atsakymas, kad „tiesiog būsiu ištikimas“, netinka. Svarbu įvardinti, ką darysiu, kad neištikimybė nepasikartotų: kalbėsiuos su partneriu apie kylančius sunkumus, galbūt vengsiu vartoti alkoholį ar bendrauti su asmeniu, kuriam jaučia simpatiją už santykių ribų.
Atleidžiančiajam neištikimybę svarbu savęs paklausti: „ar galiu įsivaizduoti, kad ateityje vėl pasitikėsiu savo antrąja puse?“, „ar esu tikras, kad noriu tęsti šiuos santykius?“, „ar atleidžiu, nes tikrai to noriu, ar dėl to, jog bijau likti vienas?“.
Pasitikėjimo ir saugumo atstatymas po neištikimybės reikalauja didelio abiejų partnerių darbo. Tokią krizę išgyvenusi pora turi nuoširdžiai kalbėtis apie abiejų išgyvenimus ir jausmus, neištikimybės priežastis, ieškoti naujų tarpusavio bendravimo būdų siekiant atkurti artimą ryšį.
– Skamba gražiai, bet ar įmanoma atleisti tokį dalyką nuoširdžiai? Kaip susigrąžinti pasitikėjimą po neištikimybės?
Milda: Atleisti neištikimybę iš tiesų yra labai sunki užduotis. Kadangi neištikimybė iki pamatų sudrebina pasitikėjimą partneriu, vėl jį atstatyti yra labai nelengva. Tačiau, jeigu, kaip minėjome, partneris prisiima visišką atsakomybę už savo veiksmą, gailisi, siekia atitaisyti santykį, ilgainiui tikrai gali pavykti vėl suartėti ir atleisti už buvusią išdavystę.
Susigrąžinti pasitikėjimą antra puse galima palaipsniui, mokantis atviriau komunikuoti vienam su kitu, spręsti kilusius konfliktus, o ne jų vengti. Taip pat svarbu, kad pasikeistų išdavusio partnerio elgesys – jis neklimptų į ankstesnius žalingus polinkius, pavyzdžiui, dažną alkoholio vartojimą ir pan.
Kad ir kaip keistai skambėtų – neištikimybė gali net suartinti porą, jeigu po jos abu siekia išspręsti santykiuose kylančius sunkumus, kalbėtis ir gerinti tarpusavio ryšį. Dažnu atveju padeda porų terapija, kurios metu aiškinamasi, kodėl neištikimybė poroje įvyko, mokomasi atviriau komunikuoti, taip stiprinant santykius.
