Baigusi vidurinę mokyklą, Agnes Tartu universitete studijavo teisę, jau pirmame kurse gabi studentė atliko praktiką advokatų kontoroje. Po penkerių metų gavo bakalauro ir magistro diplomą, penkerius metus dirbo teisininke. Likusi namie su pirmuoju vaiku, o tada ir su antruoju, vis dažniau ėmė pagauti save svarstančią, ar pasirinko teisingą profesinį kelią: „Supratau, kad nenoriu grįžti į senąjį darbą. Tik buvo labai baisu ieškoti savo tikrojo pašaukimo“. Kai abu vaikai pradėjo lankyti darželį, moteris susirgo depresija – smogė suvokimas, kad gyvenime stinga prasmės.

Agnes pradėjo galvoti, ką daryti toliau: klausė tinklalaidžių, gilinosi į psichologiją, kuri ją domino jau seniai, konsultavosi su daug žmonių, kol galiausiai įsidarbino visuomeninių iniciatyvų inkubatoriuje NULA.

„Būtent ten atgavau jėgas gyventi, tai buvo toks būtinas gaivaus oro gurkšnis. Penkerius metus buvau namų šeimininkė, tad nauja pradžia ne juokais baugino. Pasijaučiau tarsi nieko, neskaitant namų ruošos, nemoku ir nežinau, buvo daug nerimo ir baimių. Palaipsniui pasitikėjimas savimi grįžo, drąsiau imdavausi naujų užduočių. Darbe teko daug viešai kalbėti, ko anksčiau labai nemėgau ir bijojau. Lipau iš komforto zonos“, – prisimena koučerė.