„Dukra man yra didžiausia gyvenimo dovana, tačiau jos atėjimas į šį pasaulį nebuvo lengvas, aš patyriau klinikinę mirtį, – atviravo moteris. – Dabar mano dukrai 34 metai, mes kartu dirbam, kartu kuriam, darom labai daug dalykų kartu. Beje, mes ir gimusios tą pačią dieną.“
Paklausta, kaip pavyko sukurti tokį gražų mamos ir dukros ryšį, E. Mėlinauskienė sakė, kad čia nėra jokio sudėtingo recepto. Tiesiog nuo mažumės reikia kuo daugiau bendrauti.
Kol dukra buvo maža, moteris tikina buvusi itin griežta mama, o sulaukus jos paauglystės daug kas apsivertė aukštyn kojomis. „Dukros paauglystė man buvo labai sunkus laikotarpis. Ji tęsėsi labai ilgai ir buvo labai triukšminga, – atviravo E. Mėlinauskienė. – Pamenu, įkvepiu ryte oro ir galvoju, kad tik diena pasibaigtų sėkmingai ir saugiai. Iššūkių buvo labai daug, nes dukra bandė visas įmanomas ribas. Laužė taisykles, elgėsi, kaip norėjo. Man vis skambindavo iš mokyklos, o aš vis galvojau – kada gi tas vaikas subręs.“
Ir pagaliau tos dienos sulaukė – kaip juokdamasi sakė, ėmė vieną dieną dukra ir subrendo. Tiesa, jau gerokai vėliau – sulaukusi 29 metų.
Šiuo metu jos dukra Justina vadovauja „Mamų unijos“ fondui, skaičiuojančiam jau 15 metų.
„Mamų unijos“ fondas globoja onkologinėmis ligomis sergančius vaikus ir jų šeimas. E. Mėlinauskienė paaiškina: „Kai suserga vaikas – suserga visa šeima, rūpinimosi reikia visiems šeimos nariams – tiek vaikui, tiek tėvams, broliams, sesėms, seneliams, nes jie visi labai išgyvena dėl vaiko ligos, kartais ir dėl netekties.“
„Mamų unija“ šalia Santarų ligoninės yra pastačiusi šeimos namus, skirtus sergantiems vaikams ir jų šeimoms. Čia yra ir reabilitacijos centras, baseinas, šeimos ūkis, šiltnamis, sodas, vaikų žaidimų aikštelės, vardijo laidos viešnia. Šeimos čia gyvena, o į reabilitaciją priimami ir kiti vaikai.
Paklausta, kaip kiekvienas mūsų galėtų padėti fondui, E. Mėlinauskienė pirmiausia kviečia į svečius. Žmonės gali prisidėti savanoriaudami ir aukodami pinigais bei daiktais. „Pagrindinės lėšos mums yra žmonių skiriami 1,2 proc. GPM. Ir šeimos namus pastatėme vien iš žmonių aukų, be valstybės pagalbos. Už šiuos pinigus galime kurti, plėsti, stiprinti savo reabilitacijos centrą. Dabar jau galvojame apie tokį centrą ir kitame mieste“, – prisidėti prie gero tikslo kviečia E. Mėlinauskienė.
Viso pokalbio kviečiame pasiklausyti laidos „Mamų virtuvė“ išraše.