Negana to, L. Lapkauskaitė pasidalijo patiekalo, kurį net ir dabar atsineša į merginų repeticijas, receptu. Pasiruoškite nustebti, nes mėsos patiekalui prireiks varškės, džiovintų slyvų, cukraus ir cinamono!
Laidos viešnia paskaičiavo, kad su vaikais dirba jau maždaug 35 metus. Ir prisipažįsta, kad dabar darbo metodai jau kitokie. „Visa Lietuva šneka, kad aš esu labai griežta. Bet, žinot, dabar jau kiti laikai, reikia kitokio priėjimo, ypač prie mažųjų mano vaikučių. Mano dainavimo pamokas lanko net 2,5 metukų vaikučiai“, – dalijosi ji.
Paklausta, kuo tas griežtumas pasireikšdavo, L. Lapkauskaitė pasidalijo pavyzdžiais ir paatviravo, kad kitaip nebūtų pasiekusi tokių puikių rezultatų. „Tada tikrai buvau labai griežta ir manau, kad mergaitės tikrai daug iš manęs išmoko. Mokiau tvarkos ir punktualumo. Jei vyksta repeticija, niekas negali kalbėti, dėmesys – tik į vadovą. Bet aš jums pasakysiu atvirai – tik taip dirbant gali pasiekti rezultatą. Nes jeigu tu žaidi, tai ir pražaidi pusę pamokos, – pasakojo moteris. – Vaikai mano užsiėmimuose išmoksta punktualumo. Į repeticijas ir koncertus vėluoti nevalia. Pavėluoti 1 minutę man jau yra nusikaltimas. Pamenu, kartą susėdom į autobusiuką važiuot į koncertą, mergaitės sako, dar vienos draugės nėra, bet jau buvo laikas išvažiuoti, tai mes ir išvažiavom, nelaukėm. Tai ji vijosi su taksi.“
Vis tik būta ir išdaigų – yra ir „Mokinukės“ zbitkų iškrėtusios, juokiasi prisiminusi. Viena įsimintiniausių – kai mokinės buvo pastebėtos slapčia rūkančios. „Viena pedagogė man pranešė, kad pamatė dvi rūkančias mano mokinukes. Galvoju, ką man daryt, tėvams nesakysiu, bet reikia kažką sugalvot. Nusipirkau ir aš cigarečių, atsinešiau į repeticiją, atėjo tos dvi mergaitės, išsitraukiu ir sakau – parūkom? Išsigandusios pradėjo prašyt: „Tik mamai nesakykit, tik nesakykit!“ – prisiminusi juokėsi L. Lapkauskaitė. – Taigi moralizuoti gal ir nereikia, nemanau, kad tai labai padeda, reikia surasti kažkokių kitokių priėjimų.“
Paklausta, ar tikėjosi, svajojo apie tokią karjerą, ji prisipažino, kad viskas susiklostė atsitiktinai, per galvą dėl žinomumo verstis nereikėjo. „Natūraliai taip atsitiko. Atėjau dirbti į muzikos mokyklą, dirbau su akademiniu choru, važinėdavom į konkursus ir mums labai gerai sekėsi. Tada chore turėjau 70 vaikų. Ir vieną kartą pabandžiau padainuoti šiuolaikiškais ritmais – vaikams patiko, ir taip atsirado „Olialia“. O kadangi tai buvo vienas iš pirmų kolektyvų, tai ir populiarumo labai greit sulaukėm. Dabar taip padaryti jau būtų sunkiau, – pasakojo L. Lapkauskaitė. – Su „Mokinukėmis“ irgi atsitiktinai išėjo. Liko 6 mergaitės, visi kiti išėjo, galvoju, kaip čia jas pavadinti, jos jau didelės, galvoju – lai bus mokinukės. Atvažiavom į vieną LRT projektą ir užsikabino. Taip viskas netyčia susiklostė, nieko specialiai nedariau. Bet aš manau, kad jei sąžiningai dirbi, stengiesi, kažkoks rezultatas būna.“
Pasiklausyti viso pokalbio ir sužinoti ypatingą receptą kviečiame laidos „Mamų virtuvė“ įraše.