Šildančią ir šiek tiek aštrią sriubą Ieva pamėgo gyvendama Meksikoje – tai buvo meilė nuo pirmo šaukšto. O kadangi sriuba jai asocijavosi su lietuvių mylima šiupinine, tai taip šmaikščiai ir pavadino. Didžiausias skirtumas tas, kad kaip ir visoje Karibų virtuvėje, šiai sriubai naudojami trys pagrindiniai ingredientai – laimas, čili pipiras ir kalendra.
Paklausta apie savo karjeros pradžią, pianistė papasakojo, kad fortepijonu susižavėjo dar vaikystėje: „Tikriausiai kaltas dėl to lemtingas tada išgirstas kūrinys – tai buvo Šopeno valsas. Man buvo vos šešeri ir jis taip mane užbūrė – atrodė lyg pats neįveikiamiausias pasaulyje žygdarbis. Galvojau, jeigu aš kada nors sugebėčiau šitą kūrinį sugroti, tai man nieko gyvenime neįveikiamo nebūtų, tikriausiai galėčiau ir kalnus kilnoti. Aš pati paprašiau savo tėvų, kad nuvestų mane į muzikos mokyklą, ir ten man pasiūlė groti fortepijonu.“
Ieva pasakojo, kad koncertuojant jau apkeliavusi beveik visą pasaulį, Europoje neaplankyta liko tik Islandija. O kelionės prasidėjo dar besimokant vidurinėje mokykloje. Geriausiai pianistė pažino Italiją, Olandiją ir Vokietiją, mat čia net 11 metų praleido mokydamasi.
„Antroji šalis po Lietuvos, kurioje norėčiau gyventi, yra Italija – dėl jos istorijos ir architektūros. Vienintelis dalykas, kuris man neprilipo, tai ta pompastika ir dramatizavimas“, – kalbėdama juokėsi Ieva.
Retas muzikas galėtų pasidžiaugti koncertais svarbiausiose pasaulio scenose, tačiau paprašyta prisiminti didžiausią įspūdį jai palikusį koncertą Ieva papasakojo apie savo praėjusios vasaros patirtį Valdovų rūmuose.
„Tai buvo karaliaus Mindaugo karūnavimo minėjimo iškilmės. Man buvo pasakyta, kad grosiu pirmajai mūsų porai – Nausėdoms ir pirmajai Lenkijos porai. Tačiau užlipusi ant scenos staiga matau, kad sėdi visi gyvi Lietuvos prezidentai – ir Grybauskaitė, ir Adamkus. Taip pat ir Vytautas Landsbergis, Viktorija Čmilytė-Nielsen – visa eilė garbių žmonių, o aš nieko apie tai nežinojau. Galvoju: o dieve, čia tikriausiai svarbiausias mano gyvenimo koncertas, – prisiminusi pasakojo pianistė. – Pradedu groti Šopeno valsą su savo svajonių instrumentu ir vieną akimirką pro fortepijono dangtį pamatau, kad prie iškilmingos vakarienės stalo sėdi ir Filharmonijos direktorė, Petras ir Lukas Geniušai, Asmik Grigorian, Edgaras Montvidas, Auksinių scenos kryžių laimėtojai, ordinų laureatai... Gal ir gerai, kad apie tai nieko nežinojau, nes galėjau gerai išsimiegoti prieš koncertą. Jei būčiau žinojusi, būčiau naktį nė bluosto nesudėjusi.“
Viso pokalbio su I. Dūdaite-Radžiūne kviečiame pasiklausyti laidos „Šeimų virtuvė“ įraše.
