Didžiausi Lietuvos darbdaviai papasakojo, kokie pokyčiai laukia įvedus naują Darbo kodeksą

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui (DK) nustatomi trumpesni įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminai, kitokia išeitinių kompensacijų mokėjimo tvarka, todėl nuogąstaujama, kad tai turės neigiamos įtakos darbuotojų saugumui. Vis dėlto apklausus didžiausius šalies darbdavius, jų tikinimu, personalo politikai tai įtakos neturės.

Nuo liepos 1-osios sutrumpėjo įspėjimo apie atleidimą terminas, nuo šiol darbdavys turės įspėti darbuotoją prieš 1 mėnesį, iki tol galiojo 2 mėnesių terminas. Tačiau jei darbuotojui iki pensijos liko nedaug, šis terminas dvigubinamas, jei jis turi mažų vaikų arba yra neįgalus – trigubinamas. Tiesa, dirbantiems trumpiau nei metus, įspėjimo terminas yra 2 savaitės.

Taip pat daliai darbuotojų sumažėja išeitinės išmokos. Dirbantiems nuo 1 iki 3 m. išmokos dydis nesikeičia, dirbantiems nuo 3 iki 5 ir daugiau metų išmokos dydis sumažėja viena išeitine išmoka.

Kaip DELFI paaiškino advokatas, darbo teisės ekspertas dr. Justinas Usonis, šios korekcijos iš esmės didelės įtakos darbuotojų atleidimui neturės, darbdaviai rasdavo kaip apeiti ir buvusias griežtesnes nuostatas.

„Manau, kad išmokos buvo per didelės. Būdavo piktnaudžiavimų. Esu su studentais dalyvavęs darbo ginčų komisijoje. Esu matęs nemažai atvejų, kai darbdavys mato, kad jam reikės mokėti didelius pinigus dėl išeitinių išmokų, tad jis tą įmonę tiesiog meta. Ir viskas, dirba antstoliai, komisija ar teismas priskaičiuoja darbuotojams tūkstančius, o įmonės nebėra.

Nesąžiningas savininkas nusprendė, kad jam taip daryti lengviau, nes jis supranta, kad tų išmokų nepakels. Tokių pavyzdžių mačiau labai nemažai. Tai reiškia, kad smulkiajam verslui toks įpareigojimas buvo per didelis, nes kodeksas iš esmės buvo rašytas didelėms įmonėms.

O didelės įmonės susitvarko. Saugančios savo reputaciją atleidžia šalių susitarimu, moka dar ir daugiau. Jie nenori, kad darbuotojas skųstųsi, sakytų, kad darbdavys blogas, tai, žinokit, ten tokių problemų nebūna“, – aiškina J. Usonis.

Prie Socialinio modelio kūrimo prisidėjęs pašnekovas teigia, kad senasis DK nebuvo pritaikytas šiandieninei rinkai, kai darbuotojai labai ilgai viename darbe neužsibūna.

„Negali būti taip, kad lengviau yra nutraukti santuoką negu darbo santykius. Reiktų pasakyti, kad Europos darbo rinkoje tendencija tokia, jog žmogus nebeateina į įmonę darbui iki gyvos galvos. Mano asmeninė nuomonė visada buvo, kad jei žmogų bus lengviau atleisti, tai lengviau jį ir priims į darbą. Todėl manau, kad dinamika leistų lengviau priiminėti žmones.

Objektyviai labai trumpėja darbas konkrečiam darbdaviui, atsiranda didelė dinamika, todėl reikia skirti daugiau dėmesio ne kaip išlaikyti žmogų vienoje vietoje, o kaip jį išlaikyti darbo rinkoje, kaip jį apmokyti, kaip jam įgyti papildomų kompetencijų. Dėlto į DK įdėtos mokymų atostogas, kur žmogus gali eiti į neformaliojo švietimo mokymus net nesusijusius su darbu, kad jam palengvėtų išėjimas“, – naujojo DK logiką aiškina J. Usonis.

Jis priduria, kad masinio atleidinėjo baimintis neturėtų, nors ir atsirado atleidimas darbdavio valia, tačiau šiuo atveju darbuotojui turės būti išmoka 6 mėnesių darbo užmokesčio išeitinė kompensacija.

„Be to, atleidimas iš darbo yra ne tik nacionalinis dalykas, yra dar ir Europos socialinė chartija, reikalaujanti pranešti darbuotojui pagrindą, kodėl jis atleidžiamas. Nėra taip, kad galima būtų bet kaip, bet kada, visiškai nesaugomai darbuotoją atleidinėti, tad naujas kodeksas nieko nepakeičia“, – tikina J. Usonis.

Stambiausias darbdavys ir taip neranda darbuotojų

15613 darbuotojų turintis prekybos tinklas „Maxima“ yra didžiausias Lietuvos darbdavys. Jo personalo departamento direktorė Giedrė Užubalė DELFI tikina, kad nuolat jaučia darbuotojų trūkumą.

„Naujo Darbo Kodekso pakeitimus – pasiūlytas naujas darbo formas, darbo sutarčių rūšis ir kita mes priimame teigiamai. Tikimės, kad šie Darbo Kodekso papildymai į darbo santykius įneš daugiau lankstumo. Tačiau, mūsų vertinimu, nei darbdavio, nei darbuotojo atžvilgiu darbo santykiuose reikšmingų pasikeitimų neįvyks“, – sako G. Užubalė.

Ji priduria, kad ir iki įsigaliojant Darbo kodeksui vadovavosi aiškiai reglamentuota ir struktūrizuota personalo politika, o jos tikslas – išlaikyti esamus darbuotojus, todėl DK kažkokių pokyčių tikrai neįneš.

„Pagrindinės mūsų personalo politikos kryptys – klientų aptarnavimo kokybė ir veiklos efektyvumas. Dėl šios priežasties darbuotojų atleidimo procesas mūsų įmonėje iš esmės nesikeis.Taip pat veikdami itin dinamiškame prekybos sektoriuje beveik nuolat jaučiame darbuotojų trūkumą, todėl veiksmus, kurie mums padeda darbuotojus išlaikyti, laikome prioritetu“, – teigia G. Užubalė.

Galėjo pasinaudoti norėję atleisti birželį

J. Usonis tikina, kad vienintelis dalykas, galėjęs atsitikti dėl naujojo DK, tai darbdaviai norėję atleisti darbuotojus birželio mėnesį, palaukė liepos 1-osios, taip gavę galimybę mokėti mažesnes išeitines išmokas.

„Kodėl žmones reikia masiškai atleidinėti? Arba verslas stabdo gamybą, arba yra kokie nors organizaciniai pokyčiai, arba darbuotojas blogai dirba. Daugiau nematau tendencijų, kad vien dėl kodekso pradės atleidinėti žmones. Vienintelis motyvas galėtų būti toks, kad norėję atleidinėti birželio viduryje palaukė liepos mėnesio, bet tai turbūt labai nedidelis skaičius“, – sako J. Usonis.

Šiuo metu antrasis didžiausias Lietuvos darbdavys „Lietuvos geležinkeliai“ turi 9191 darbuotojus, tačiau šiuo metu retina jų gretas, dar metų pradžioje šis skaičius siekė 9667. Kaip aiškina bendrovės personalo departamento direktorė Irena Balkūnė, darbuotojų skaičių jie mažins ir toliau. Įmonė atleidimų procesą pradėjo po naujojo DK įsigaliojimo, tačiau pašnekovė tikina, kad tuo nepiktnaudžiauja.

„Lietuvos geležinkeliams“ vykdant permainas ir optimizuojant veiklą numatyta administracijos aparatą šiemet sumažinti 300 etatų. Suefektyvinus įmonės administraciją kasmet bus sutaupoma 9 mln. eurų.

Bendrovė sudarė galimybę darbuotojams savo noru išeiti iš darbo dar iki liepos 1 dienos bei gauti išeitinę kompensaciją pagal iki liepos 1 d. galiojusį Darbo kodeksą. Tokia galimybe pasinaudojo tie darbuotojai, kurie nebemato savo ateities reformuojamoje bendrovėje“, – aiškina I. Balkūnė.

Jos teigimu, šiuo metu vyksta darbuotojų vertinimas, vyksta pokalbiai ir aiškinamasi jų kompetencijos, atliekamos funkcijos bei sprendžiama dėl jų perspektyvų. Tačiau tikina gerai dirbančiųjų tikrai neatleidinės, be to, ir naujasis DK turės mažai įtakos.

„Progresyvūs darbdaviai niekada nespaus darbuotojų – daugiausia pridėtinės vertės darbuotojai sukurs, jei patys norės dirbti ir su jais bus elgiamasi teisingai. Šiuo principu ir remiasi „Lietuvos geležinkeliai“. Senasis Darbo kodeksas buvo darbuotojų apsaugos iliuzija ir situacija neatitiko nei darbuotojų, nei darbdavių poreikių.

Prognozuoju, jog ši darbo teisinių santykių reforma turės teigiamos įtakos ir prisidės prie darbo rinkos suaktyvinimo. Ypatingai įdomu įsivertinti siūlomas naujas darbų sutarčių formas. Žinoma, dar reikalingas laikas įvertinti visas praktines detales, trūksta kai kurių poįstatyminių aktų ar išaiškinimų. Bet viskas ateis su laiku“, – sako I. Balkūnė.

Padidins pasitikėjimą

J. Usonis priduria, kad viena esminių DK permainų – skaidrumas ir aiškiau nustatyti darbdavio ir darbuotojo santykiai.

„Manau, kad pagal naująjį kodeksą darbdavys turi daugiau pareigų darbuotoją informuoti, aprašyti visas tvarkas, informuoti apie vykstančius procesus, komunikaciją, lygias galimybes, tvarką įmonėje, technologinius procesus, apie mokymus, apie visus dalykus, kuriuos reikėjo ir anksčiau daryti, bet tai nebuvo parašyta kodekse, o dabar yra.

Jis yra šiuolaikiškesnis, skaidresnis. Yra aptarti komunikacijos būdai, taip pat sudarytos galimybės darbuotojams susitvarkyti atstovavimą, jei jie to nori. Jei darbuotojai nėra aktyvūs, jų niekas neprivers derėtis su darbdaviu, reikalauti. Bet matome gerų pavyzdžių, medikai, mokytojai jau pradeda tą procesą. Tikiu, kad kodeksas tą bendravimą pagerins“, – sako J. Usonis.

Būtent apie geresnį bendravimą įsigaliojus naujajam DK kalba tarp didžiausių darbdavių taip pat esantis „Lietuvos paštas“, jis turi 5844 darbuotojus. Organizacijos vystymo departamento vadovė Giedrė Tarbūnienė pažymi, kad Lietuvos pašto darbuotojų profesinės sąjungos atstovai dalyvavo svarstant naująjį DK.

„Viliamės, kad įsigaliojęs liberalizuotas Darbo kodeksas atlieps ir darbuotojų, ir darbdavių interesus. Nevertiname naujojo Darbo kodekso, kaip įrankio lengviau atleisti darbuotojus. Darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio turi būti grindžiami abipusio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo pagrindu, manome, kad tą dar geriau leis padaryti naujasis Darbo kodeksas“, – sako G. Tarbūnienė.

pagal naująjį kodeksą, darbdavys turi daugiau pareigų darbuotoją informuoti, aprašyti visas tvarkas, informuoti apie vykstančius procesus, komunikaciją, lygias galimybes, tvarką įmonėje, technologinius procesus, apie mokymus, apie visus dalykus, kuriuos reikėjo ir anksčiau daryti, bet tai nebuvo parašyta kodekse, o dabar yra.

J. Usonis

Be to, pašnekovė pažymi, kad „Lietuvos pašte“ jau daugiau nei 10 metų garantijos darbuotojoms yra įtvirtinamos kolektyvine sutartimi.

„Darbo teisiniai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo papildomai gali būti reglamentuojami kolektyvine sutartimi. Lietuvos paštas, rūpindamasis darbuotojų gerove, darbo santykius ir papildomas darbdavio garantijas darbuotojams įtvirtina kolektyvine sutartimi.

Kolektyvinė sutartis, kuri pasirašoma tarp Lietuvos pašto ir darbuotojų, kuriems atstovauja jungtinė Lietuvos pašto profesinių sąjungų atstovybė, nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei kitas papildomas garantijas, kurios įprastai nėra reglamentuotos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų“, – sako G. Tarbūnienė.

Ji priduria, kad praėjusiais metais jų kolektyvinė sutartis ekspertų buvo įvertinta kaip viena pažangiausių šalyje.

„Joje be įprastų susitarimų darbo teisės srityje, aptariamos konsultavimosi su darbuotojais ir jų atstovais procedūros, papildomų garantijų suteikimas darbuotojams, derinantiems ne tik darbo, bet ir šeimos įsipareigojimus, atsižvelgiama į ilgalaikį ar reikšmingą darbuotojų indėlį į bendrovės veiklą.

Artimiausiu metu esamą Lietuvos pašto kolektyvinę sutartį kartu su socialiniais partneriais planuojame peržiūrėti ir aktualizuoti pagal Darbo kodekso pakeitimus, siekiant darbuotojams užtikrinti maksimalias socialines garantijas, bei atnaujinsime organizacijos vystymo politiką, kuri bus nukreipta į darbo sąlygų gerinimą, motyvacijos ir darbuotojų kompetencijos stiprinimą“, – sako G. Tarbūnienė.

Atleidimų suintensyvėjimo nepastebėjo

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko teigimu, labiausiai pažeidžiami tapo mažiau nei metus įmonėje dirbantys darbuotojai, jų atleidimas tapo kur kas paprastesnis.

„Darbdaviai gali atleisti žmones dirbančius iki metų įspėję prieš dvi savaites. Tokio trumpo termino nebuvo. Anksčiau, jei bandomasis laikotarpis pasibaigė, įspėjimo terminas 2 mėnesiai. Dvejų savaičių VDU kompensacija ir įspėjimo terminas dvi savaitės. Situacija ženkliai pablogėja. Jis tampa labai pažeidžiamas ir labai lengvai atleidžiamas“, – sako A. Černiauskas.

Pašnekovas pastebi, kad nors išeitinės išmokos sumažėjo ir kitiems darbuotojams, jie iš dalies tampa kiek saugesni, ypač turintys gerokai ilgesnį darbo stažą.

„Kalbant apie išeitines išmokas, iš vienos pusės ji tikrai sumažėjo, bet iš kitos pusės atsirado tai, kad didžiąją dalį turintiems ilgą stažą moka ne darbdavys, o garantinis ilgalaikių išmokų fondas. Realiai darbuotojas nepakliūva į tokią konfliktinę situaciją, kur dažnai pakliūdavo iki šiol, kai jis turėjo ilgą stažą ir jį reikėdavo atleisti, darbdavys imdavosi įvairių priemonių, kad jam tik nemokėtų išeitinės kompensacijos, nes šešių vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė, ypač, jei įmonė susidūrusi su ekonominėmis problemomis, tikrai nemažas skaičius. Taigi, darbuotojas yra labiau užtikrintas, kad gaus tas išmokas“, – sako A. Černiauskas.

Jis priduria, kad būtent dėl šios priežasties kai kurie darbdaviai vengdavo ilgiau laikyti darbuotojus ir stengdavosi jais atsikratyti, kai jo išdirbtas laikotarpis įmonėje artėdavo prie dešimties metų.
Vis dėlto pašnekovo teigimu, naujasis DK atleidimų bangos nesukėlė, stebėdamas „Sodros“ duomenis jis nepastebėjo jokio ženklesnio aktyvumo.

„Atleidimų bangos galime tikėtis tik vienu atveju. Įmonės, turėjusios darbuotojų su ilgu stažu ir norėjusios juos anksčiau atleisti palaukė naujojo DK. Pavyzdžiui, yra kai kurie darbuotojai garbaus ar net pensinio amžiaus.

Žinote, būna tokia situacija, kad darbdavys aiškiai pasako, gal jau norėtum eiti pailsėti, jau turi pensiją, bet žmogus atsako: ne, aš noriu dirbti. Anksčiau darbdavys turėjo išmokėti 6 išeitines, dabar tik 2. Esu beveik įsitikinęs, kad tokių atvejų bus ir kai kas laukė šio įstatymo įsigaliojimo“, – sako A. Černiauskas.

Pašnekovas taip pat sako, kad jau buvo keletas atvejų, kai darbuotojas buvo atleistas darbdavio valia, jį įspėjo prieš tris dienas ir išmokėjo 6 VDU dydžio išmoką.

„Be priežasties žmogų draudžia atleisti net konstitucija. Bet priežastis atleidžiant darbdavio valia gali būti ir tokia, kad žmogus gadina kolektyvo psichologinį klimatą. Aišku, čia yra darbdavio įrodinėjimo reikalas, jei žmogus kreipsis į darbo ginčų komisija, kad komisija pripažintų tai kaip neteisėtą atleidimą, darbdaviui reikės įrodinėti.

Bet iš dalies tai palengvina atleidimą, nes darbdavys, jei norės, jis sukurs tam tikrus momentus darbovietėje ir tada tuo pasinaudodamas galės tą darbuotoją atleisti. Sakykim, vienas iš pagrindų gali būti išvaizda, nepatinka darbuotojo apranga. Jis perspėjamas rengtis taip kaip reikia, nesilaiko aprangos kodo, anksčiau dėlto atleisti negalėjo, dabar jau gali“, – aiškina A. Černiauskas.