„Nors ledai suteikia norimą efektą – emocinį ir fizinį komfortą, ir yra sveikesnis pasirinkimas nei skanumynai iš tešlos ir kremo, labai svarbu atminti, kad ledai vis dėlto – desertas ir juo nereikėtų keisti pusryčių, pietų ar vakarienės, kad ir kaip norėtųsi karštą dieną“, – sako gydytoja-dietologė ir čia pat priduria, jog jei jau nusprendėte atsigaivinti porcija ledų, reikėtų rinktis tokius, kurie būtų ne tik skanūs, bet ir kokybiški.
Mėnesio pradžioje DELFI paskelbė skaitytojų apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kokius ledus renkasi lietuviai. Iš viso balsavo 609 skaitytojai, o balsavimo rezultatai buvo apylygiai. Paklausti, kuriuos ledus iš pateiktų 5 jie rinktųsi, daugiausia (26 proc.) skaitytojų pasirinko „Aurum“ šokoladinius ledus su šokolado gabaliukais. Antrojoje vietoje pagal DELFI skaitytojų simpatijas rikiuojasi „Pols“ šokoladinis plombyras (24 proc.), vos vienu procentu atsiliko „Piemenėlio“ kakaviniai ledai plombyras (23 proc.). 18 proc. pasirinko šokoladinius grietininius ledus „Klasika chocolate“. Mažiausiai skaitytojų balsų surinko „Cone exclusive“ šokoladiniai ledai su šokoladiniu padažu ir rutuliukais (8 proc.).
Kiek kitokie prekybos tinklo „Norfa” organizuoto eksperimento rezultatai. Jo metu pirkėjai geriausius ledus rinko remdamiesi tik skoniu. 5 vieta atiteko „Cone exclusive“ šokoladiniams ledams, 4 iš 30 ragautojų juos įvardijo kaip skaniausius. 3–4 vietomis dalijasi „Pols“ šokoladinis plombyras ir „Aurum“ šokoladiniai ledai su šokolado gabaliukais. Jiems atiteko vienodas balsų skaičius – po 5 balsus. 1–2 vietos atiteko „Piemenėlio“ plombyrui ir „Klasika chocolate“ ledams, jiems degustuotojai skyrė po 8 savo balsus.
Dietologės J. Dobrovolskienės teigimu, visi į eksperimentą įtraukti šokoladiniai ledai savo sudėtimi yra panašūs. „Visi šie ledai – pertekliniai, sudėtiniai, juose visko daug: ledai – ragelyje, leduose yra traškių ar šokolado gabalėlių. Tai – labai „stiprūs“ desertai. Aš siūlyčiau rinktis kuo labiau vienalytę ledų masę – tuomet ledai yra grynesni. Galima rinktis ledus vafliniuose puodeliuose, neturinčius papildomo glaisto, kuris yra kalorijų ir dažų šaltinis“, – pataria dietologė.
Specialistė pastebi, kad kai kurių ledų sudėtyje yra kokosų aliejaus. Ji pabrėžia, kad nors apie kokosų aliejų vis dažniau kalbama kaip apie sveiką produktą, iš tiesų jis nėra išskirtinai naudingas organizmui. „Tai nėra nuodas, bet kokosų aliejaus sudėtyje yra tiek pat sočiųjų riebiųjų rūgščių, kaip ir svieste“, – atkreipia dėmesį J. Dobrovolskienė.
Ji taip pat pažymi, kad kai kurių eksperimente dalyvaujančių ledų apraše nėra pastebimai nurodytas ledų riebumas. „Riebumas yra vienas pirmųjų dalykų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis ledus. Tai turėtų būti informatyviai nurodoma kiekvieno gaminio apraše“, – įsitikinusi gydytoja.
Skaitydama vienų ledų sudėtį J. Dobrovolskienė išskyrė žodžių junginį „šokolado skonio glaistas“. Tokia formuluotė dietologei kelia įtarimų, kad į ledus gali būti dedamos nenatūralios medžiagos. Taip pat, anot jos, kai kurios sudėtinės dalys aprašomos gana painiai – pvz., šokoladinio gėrimo milteliai.
Sudėtinės dalys, kurių geriau vengti
Renkantis ledus dietologė pataria atkreipti dėmesį, kad jų sudėtyje nebūtų augalinių riebalų – jie, anot specialistės, yra hidrinti, pigesni. „Vietoje karvės riebalų, grietinėlės ar sviesto, kurių kainos dabar yra pakilusios, kartais dedami hidrinti riebalai. Tai yra visų desertų, glaistų didžiausia problema“, – įspėja gydytoja.
Dar viena sudėtinė dalis, kurios reikėtų vengti – maistiniai dažai. J. Dobrovolskienės teigimu, kuo ledai spalvingesni, kuo sudėtingesnė ledų tekstūra – įvairūs traškučiai, šokolado gabalėliai, – tuo dažniau produkte atsiranda perteklinis „E“ komponentų kiekis.
Ne mažiau nei riebalai, organizmui kenkia pridėtinis cukrus. Perteklinis jo vartojimas, anot dietologės, yra viena pagrindinių nutukimo priežasčių, o tai nulemia įvairių ligų atsiradimą.
Plombyras ar pieniniai?
J. Dobrovolskienė pažymi, kad nors ledais reikėtų mėgautis saikingai, visiškai jų atsisakyti tikrai neverta. O sustojus prie ledų šaldiklio ir renkantis sau porciją, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
„Jei žmogus turi sveikatos problemų dėl antsvorio, cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, reikėtų rinktis tokius ledus, kuriuose mažiau riebalų ir cukraus. Jiems geriau tiktų pieniniai ledai, kurie yra liesesni, ar vaisiniai – šerbetas, sorbetas“, – tvirtina gydytoja.
Jauni žmonės, neturintys problemų su sveikata, gali rinktis plombyrą, kuris yra riebesnis. „Bet reikėtų atminti, kad ledai yra desertas ir negali pakeisti nei pusryčių, nei vakarienės. Na, nebent labai retais atvejais, kai dienos – labai karštos ir valgyti nesinori. Tačiau tai neturi tapti įpročiu, nes greitai „išmuša“ norą valgyti daržoves, košę ar kitą sveikesį maistą, ypatingai – vaikams“, – pastebi dietologė.
Ką apie ledus turėtų žinoti tėvai
J. Dobrovolskienė pastebi, kad dažnų ledų sudėtyje yra daugybė „E“ priedų, be kurių turbūt negaminamas nė vienas desertas. Ir nors jų kiekis maisto produktuose yra ribojamas, dietologė atkreipia dėmesį, jog dažniausiai šių komponentų kiekis apskaičiuojamas suaugusiam žmogui, sveriančiam apytikriai 70 kg, o ne vaikams, kurie, ko gero, ir yra pagrindinė šio produkto vartotojų grupė.
„Siūlyčiau kiekvienam žmogui, turinčiam mažų vaikų, atkreipti dėmesį, kad dažnai leidžiamų „E“ priedų porcijoje yra dvigubai ar trigubai daugiau, nei reikėtų suvartoti vaikui. „E“ raidėmis žymimi konservantai, emulsikliai, tirštikliai. Daugiau informacijos apie juos mamos ir tėčiai gali rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos puslapyje“, – pataria gydytoja.
Kaina ir glaistas – kokybės rodiklis
Parduotuvėse ledų kainos varijuoja nuo kelių centų iki kelių eurų už porciją. J. Dobrovolskienės teigimu, suma, kurią prašoma pakloti už ledų porciją, yra vienas būdų spręsti apie jų kokybę. „Asmeniškai manau, kad kaina yra kokybės rodiklis. Šerbetai yra iš principo pigesni, nes jų sąnaudos yra gerokai mažesnės nei iš grietinėlės gaminamų ledų. Bet jei lyginsime pieninius, grietininius ledus, iš kainos galima spręsti, kad brangesnių ledų sudėtyje rasime geresnių produktų“, – savo nuomonę išsako dietologė.
Ji taip pat tvirtina, kad ledų kokybę labai išduoda ir glaistas. „Jei ant odos nukrenta glaistas nuo brangios ledų porcijos, dažniausiai jis kaip mat ištirpsta. O nuo pigių ledų nukritęs glaistas dažniausiai lieka savo formos net ir spiginant saulei, jis netirpsta – reikia nukrapštyti ir išmesti. Tai reiškia, kad glaistas pagamintas iš pigesnių, hidrintų augalinės kilmės riebalų“, – įžvalgomis dalijasi J. Dobrovolskienė.