„Lietuviai yra pakankamai konservatyvūs ledų vartotojai, mėgstantys tradicinius ledus ir įprastus skonius. Populiariausia ledų rūšimi Lietuvoje išlieka ledai vafliniuose puodeliuose. O populiariausias skonis – vanilės. Vanilinio skonio ledai užima daugiau nei trečdalį rinkos, o kakavos ar šokolado skonio ledai yra antri pagal populiarumą užimdami atitinkamai apie 12 proc. rinkos“, – sako konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius.
Ledai yra pasirenkami ne tik pagal skonį, bet ir pagal kainą. „Nielsen“ duomenimis, Lietuvoje daugiausiai yra nuperkama prekybos tinklų privačiu prekės ženklu pažymėtų ledų ir to priežastis paprasta – jie yra pigiausi.
„Šie ledai Lietuvoje užima pirmąją vietą, atsiriekdami beveik trečdalį rinkos. Po jų rikiuojasi prekės ženklai „Dadu“, „Premia Klasika“, „Nykštukas“ ir „Karališki“. Reikia pažymėti, kad per pastaruosius 12 mėnesių lyderius prekės ženklus sparčiai vejasi „Pols“ prekės ženklas, vos ne dvigubai padidinęs savo pardavimus“, – vardija A. Urbonavičius.
Paklaustas, ar kitų Baltijos valstybių pirkėjų pasirinkimai skiriasi nuo vartojimo Lietuvoje, pašnekovas patikina, kad panašumų yra gerokai daugiau nei skirtumų.
„Latvijos ir Estijos ledų rinkos labai panašios į lietuvišką. Abejose šalyse ledų suvartojimas augo, nors ne taip sparčiai kaip Lietuvoje. Kaimynų skoniai irgi labai panašūs į lietuvių, nes kaimynai taip pat mėgsta tradicinių, seniai įprastų formų bei skonių ledus“, – komentavo A. Urbonavičius.
Bendrovės duomenimis, per pastaruosius metus, nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. liepos, ledų vartojimas Lietuvoje augo gana stipriai – 9,7 proc.
DELFI anksčiau skelbė šios bendrovės tyrimą, kurio duomenimis didžiųjų Lietuvos prekybos centrų parduotuvėse pirmąjį šių metų pusmetį plombyro pardavimai sudarė 37,3 proc. visų ledų pardavimų kiekių. Tuo metu skelbta, kad Lietuvos ledų pirkėjai skyla į dvi ryškias grupes: besirenkantieji pagal kainą arba kokybę.
Smulkieji mato populiarėjančius skonius
Klasikiniai ledų skoniai yra populiarūs, tačiau „Fionos cukrainės“ įkūrėjas ir šefas Romanas Ivaško, šiuo metu gaminantis šešių skonių ledus, sako, kad ir kitos ledų rūšys jau turi savo gerbėjų. Pašnekovas pasakoja, kad jei tik kurio nors skonio ledai cukrainėje nepagaminami, žmonės ima skambinti ir teirautis, kodėl skonio nebėra ir kada jo laukti vėl.
Pasak R. Ivaško, antroje vietoje pagal populiarumą – kartaus juodojo šokolado ledai.
„Tiesa, kai labai karšta, žmonės dažniau valgo vaisinius, o ne pieniškus ledus. Vaisiniuose leduose, bent jau pas mus, yra 60 proc. vaisių, tad jie atgaivina, – sakė šefas. – Tačiau yra žmonių, kurie visada perka tik pieniškus ledus, kiti valgo vien tik vaisinius. Visgi nuo kokių 28-30 laipsnių karščio pamatome, kad vaisiniai pasirenkami dažniau.“
Ledų gamyba nesustoja ir žiemą, nors šaltuoju metu mieliau valgomi kiti desertai.
„Tie, kurie žino mūsų ledus ir juos mėgsta, ateina ir žiemą. Aišku, lauke jų nevalgo, bet cukrainėje, šiltoje patalpoje – su mielu noru“, – patikina R. Ivaško.
Tai, kad ledų pardavimai yra tiesiogiai susiję su orais, pastebi ir A. Urbonavičius.
„Ledų pirkimas šokinėja priklausomai nuo orų pokyčių. Pavyzdžiui, šį karštą birželį lyginant su praeitų metų vėsiu birželiu, ledų suvartojimas augo net 22 proc., kai šią liepą ledų vartojimas krito 1,2 proc., lyginant su praeitų metų karšta liepa“, – skaičius pateikė jis.
Siūlo valgyti rečiau, bet geresnių
Nors ledai yra desertas, gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė sako, kad mitybos specialistai ledų valgyti nedraudžia.
„Ledus kaip desertą dietologai vertina palankiai, jeigu jie gaminami iš pieno ir jo sudedamųjų dalių. Toks desertas turi vertingų baltymų, kalcio, magnio, kalio, vitaminų. Kalbant apie desertus, tai turbūt vienas naudingiausių desertų“, – sakė ji.
Pašnekovė primena, kad iš pieno gaminami ledai gali būti pieniniai, grietininiai ir plombyras.
Būtent cukrus yra pagrindinė priežastis, kodėl ledų valgymą reikia riboti. Sveikos mitybos specialistė siūlo ledais nepiktnaudžiauti.
„Tiek sveikiems, tiek turintiems sveikatos problemų, o ypač antsvorio, nutukusiems, ledų padauginti nereiktų. Turintiems polinkį antsvoriui, ledų patarčiau valgyti tik porcijomis, vieną ar du kartus per savaitę“, – pataria D. Pipiraitė.
Atrodytų, kad vaisinių ledų galima suvalgyti daugiau dėl mažesnio kalorijų kiekio, bet D. Pipiraitė sako, kad svarbu įvertinti ne tik kalorijas.
„Vaisiniai ledai kalorijų turi mažiausiai. Didžiausią vaisių kiekį turintys ledai vadinami sorbetu, tačiau juose nemažai cukraus. Todėl manyčiau, kad renkantis ledus, kalorijų kiekis neturėtų būti pagrindinis pasirinkimo kriterijus. Svarbiau tai, kokias naudingas medžiagas jie turi, ar iš natūralių sudedamųjų dalių pagaminti, kiek maisto priedų juose yra. Svarbu, kad ledų sudėtyje nebūtų hidrintų riebalų, augalinių riebalų ir kitų ne pieno kilmės riebalų bei baltymų. Tokie ledai yra pieniški, grietininiai ir plombyras, – atkreipia dėmesį pašnekovė. – O pavyzdžiui, valgomiesiems ledams ledams nėra nustatyti sudėties reikalavimai, todėl juose būna įvairių ne pieno kilmės sudedamųjų dalių.“
Skaičiuojantiems kalorijas, verta įsidėmėti, kad 100-ame gramų grietininių ledų ar plombyro gali būti daugiau nei 200 kcal. Kuo gausiau jie paskaninti įdarais, šokolado gabaliukais ar panašiais priedais, tuo daugiau ir kalorijų.
Kaip patiems pasigaminti ledų?
Paklausta, ar dietologė pati valgo ledų, D. Pipiraitė sako, kad juos sau leidžia, tačiau šiuo desertu nepiktnaudžiauja.
„Renkuosi naminius ledus arba pirktinį vanilinį plombyrą. Geriau desertą valgyti rečiau, bet tik skanų ir kokybišką“, – kalbėjo ji.
„Jeigu jums nereikia, kad ledai ilgai stovėtų virtinoje, kaip to reikia prekybininkams, o skonio ir geros išvaizdos valgymo metu, tokie ledai vieną dieną puikiai išsilaikys. Vos ištraukus iš šaldiklio, jie apie valandą bus panašūs į prekybininkų siūlomus ledus. O gaminti namų sąlygomis – ir džiaugsmas, ir malonumas, kad pats pagaminai“, – apibendrina jis.