Brangus įprotis, dėl kurio Mantui didžiulė gėda: štai taip jam pavyko sutaupyti 7000 eurų

Yra ne vienas būdas mesti rūkyti, tačiau sunkiausia užduotis – atrasti tą, kuris pasiteisintų. Deja, nesėkmingai išbandę keletą variantų, daugybė žmonių nuleidžia rankas. Savo istorija pasidalinęs trisdešimtmetis klaipėdietis Mantas teigia, jog tokioje situacijoje teko atsidurti ir jam, tačiau prisipažįsta, kad vienas mesti rūkyti tikriausiai nebūtų pajėgęs: tik po kelių nesėkmingų bandymų vyrui pavyko atrasti būdą, padėjusį išsikapstyti iš duobės ir sutaupyti tūkstančius eurų.

Rūkymas – brangus įprotis: mesti privertė noras susitaupyti automobiliui

„Buvau užkietėjęs rūkalius. Kai manęs paklausdavo, nuo kada rūkau, pusiau juokais atsakydavau – nuo gimimo. Kiek save prisimenu, namuose tėvai daug rūkydavo prie pečiaus, o šalia žaidžiančiam berniukui gaunasi toks pasyvus rūkymas. Yra toks tyrimas atliktas, kad viena valanda prirūkytame kambaryje prilygsta vienai cigaretei – šiandien baisu pagalvoti, kad augau tokiomis sąlygomis“, – prisipažįsta vaikinas.

Paskutinėse mokyklos klasėse pasyvų Manto rūkymą pakeitė aktyvus. Vyras pamena, kad pirmąjį cigarečių pakelį slapčia nukniaukė iš tėvų stalčiaus, kuriame jų būdavo ne vienas – tėvai jų turėjo tiek, kad tada net nepasigedo.

„Pirmosios cigaretės su draugais surūkytos už mokyklos, norėjome pabandyti, gal tuo pačiu ir pasirodyti, kokie jau dideli esam. Tas pabandymas tuoj tapo įpročiu. Pietums skirtus pinigus leidau cigaretėms. Su draugais sutardavom, kas kurią savaitę perka. Būdavo, net vidury pamokos pakylam, išeinam, sakom, kad į tualetą prispyrė. Ir tiko tuo metu maištauti, nes jauteisi kietas, buvo daug draugų, o jaunam labai viso to norisi. Atrodė, kad turim bendrą paslaptį, bet šiandien tai atrodo ir kvaila, ir gėda“, – mokyklos laikus prisimena Mantas.

Minčių mesti rūkyti vaikinui kilo tada, kai išsilaikė vairavimo teises ir suprato, kad automobiliui turės užsidirbti pats. Įvertinęs tai, kad nemaža dalis išlaidų tenka rūkymui, apie nuosavą automobilį svajojęs Mantas kuriam laikui nustojo rūkyti, bet prisipažįsta: pagunda jį lydėjo kiekvieną dieną ir prireikė daug pastangų, kad vėl nepradėtų rūkyti. Save jis ramino mintimi, kad kai turės nuosavą automobilį, tada galės grįžti prie žalingo įpročio. Kaip ir žadėjo, vairuodamas savo automobilį jis jau traukė cigaretę, nors mintys mesti jį persekiojo ir toliau.

Vyras prisipažįsta: mesti rūkyti vienam turbūt niekada nepavyktų

Po kelerių metų pradėjęs savarankišką gyvenimą, Mantas ir toliau jautė, kad rūkymas daug kainuoja, o dėl žalingo įpročio jam tenka atsisakyti kitų pirkinių. Vyras sutinka, kad tokia brangi priklausomybė jam tapo tikra duobe.

„Mesti rūkyti mane visada vertė ta įkyri mintis, kad daug pinigų nuplaukia veltui. Gal dar jaunas esu, tai apie žalą sveikatai rimtai negalvoju, nes vis tiek manau, kad mūsų visų laukia ta pati ar bent jau panaši pabaiga. Negerai, kai tau jau tuoj 30 ir turi žiūrėt, kaip draugai keliauja, lankosi restoranuose, gražiai gyvena, vairuoja vis geresnius automobilius, o pats švaistai eurus veltui ir stebi kylančias tabako kainas, kurios per laiką smarkiai išsipūtė. Jautiesi kaip koks skurdžius, ir visi šitie dalykai vertė bandyti mesti, ir vis nesėkmingai“, – teigia Mantas.

Nors vyras ne kartą bandė mesti, jis prisipažįsta, kad daug kartų save nuvylė. Vyrui nepadėjo nei sportas, nei nikotino pleistrai, tačiau prieš kelerius metus jis atrado savo sėkmės receptą – susipažino su žmogumi, su kuriuo nusprendė mesti rūkyti kartu.

„Gal aš toks žmogus, kad būdamas vienas niekada nebūčiau metęs. Kaip ir turbūt dauguma, dirbu biure, anksčiau ar vėliau vis tiek užsimanai išeiti į lauką. Kartą su kolega peršnekėjom, kiek čia pinigų daug išsileidžia, kad reikėtų stabdyt su tais rūkymais. Sutarėm pabandyt. Ir toliau išeidavom į lauką, bet vietoj cigaretės jau buvo puodelis arbatos. Tai tas toks išėjimas išliko, tik mes abu jį patobulinom“, – juokiasi vyras.

Mantas džiaugiasi, kad be cigarečių sėkmingai gyvena jau penkerius metus. Jis pastebėjo, kad, ilgą laiką nerūkant, noras rūkyti dingsta savaime, kol vien užuostas cigarečių kvapas pasidaro nemalonus, netgi šlykštus. Pagundos grįžti jau seniai neliko: šiandien vyrą labiausiai džiugina tai, kad už sutaupytus pinigus gali sau leisti daugiau sveikesnių malonumų – ir ne tik. Be to, iki šiol sutaupyta suma, vyro skaičiavimu, siekia daugiau nei 7 tūkst. eurų.

„Įsivaizduokit, jei kasdien surūkot po pakelį, per metus susidaro kažkur pusantro tūkstančio eurų. Dabar turėtumėt tą papildomą tūkstantį, labai įvairiai jį galima išleist. Aš galiu sau leist gero sporto klubo abonementą, kasmet aplankau bent porą nematytų šalių, dar neužilgo pirksiu nuosavą butą. Dar vienas privalumas yra tai, kad nebėra jokio šleikštulio burnoj, prie kurio rūkaliai pripranta. Daug kas pasikeitė, reikėtų patiems pabandyt, kad suprastų. Nors buvo sunku, man pavyko, ir šiandien galiu pasakyt, kad buvo verta“, – džiaugiasi vyras.

Vieno sėkmės recepto nėra: dėl tinkamiausio būdo rekomenduoja kreiptis į gydytoją

Dažnam rūkančiajam, bandančiam atsisakyti žalingo įpročio, to padaryti nepavyksta. Kaip aiškina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Tichomirova, taip yra todėl, nes vieno sėkmės recepto, kuris garantuotų, jog žmogus tikrai mes rūkyti ir nebeatkris, nėra.

„Norintiems atsikratyti šio žalingo įpročio, gali prireikti pakaitinės terapijos nikotinu arba vaistais be nikotino. Pakaitinė terapija nikotinu taikoma naudojant įvairias formas: kramtomąją gumą, pleistrus, pastiles ir burnos gleivinės purškalus. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šie pakaitinės terapijos nikotinu preparatai reikšmingai pagerina metimo rūkyti rezultatus, nes palengvina abstinencijos simptomus, todėl yra rekomenduojami metant rūkyti“, – teigia K. Tichomirova.

Anot jos, galimas gydymas ir vaistais be nikotino, kurie taip pat palengvina nikotino abstinencijos simptomus bei sumažina poreikį rūkyti.

„Internete galima rasti ir daugiau siūlomų priklausomybės nuo nikotino gydymo metodų ar produktų, todėl renkantis pagalbines priemones yra svarbu atsižvelgti į jų mokslinį pagrindimą. Prieš metant rūkyti yra rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kuris padės išsirinkti tinkamiausią būdą“, – pabrėžia K. Tichomirova.

Siekiant motyvuoti asmenis nerūkyti, 2016 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas sukūrė ir administruoja interaktyvią internetinę svetainę www.nerukysiu.lt. Kaip aiškina K. Tichomirova, svetainė skirta asmenims, norintiems atsisakyti žalingo įpročio, o joje galima rasti interaktyvius testus, padedančius sužinoti rūkančiojo tipą bei priklausomybės laipsnį, rūkymo išlaidų skaičiuoklę, interaktyvų žmogaus kūną, parodantį žalą sveikatai, interaktyvų Lietuvos žemėlapį, kur kreiptis pagalbos metant rūkyti ir kita.

2017 m. NTAKD atliktame tyrime beveik trečdalis (31 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų teigė rūkantys. 69 proc. respondentų atsakė neigiamai.

18 proc. respondentų nurodė bandę mesti rūkyti. Tokia pati dalis teigė bandę, tačiau vėliau vėl pradėję rūkyti. 64 proc. niekada nėra bandę mesti rūkyti.