Vieningų išvadų dėl mažesnės kaitinamo tabako žalos nėra
Ilgą laiką įprastu būdu gauti nikotino buvo tradicinės cigaretės, tačiau pastarąjį dešimtmetį vis daugiau kalbama apie naujas alternatyvias priemones – elektronines cigaretes ir kaitinamuosius tabako produktus – bei tai, kuo jų žala sveikatai skiriasi nuo įprastinių cigarečių keliamos žalos.
Kaitinamieji tabako produktai šiandien laikomi naujausia elektroninio rūkymo atmaina. Jie nuo elektroninių cigarečių skiriasi tuo, jog nenaudoja nikotino prisotinto skysčio. Kaitinamųjų tabako gaminių principas – juose tabakas nėra deginamas kaip tradicinėse cigaretėse, o kaitinamas.
Alternatyvių tabako produktų gamintojai skelbia, jog naujomis priemonėmis siekiama keisti tabako gaminių vartotojų įpročius mažiau kenksmingais, nes neva tokiais būdais atsisakoma didžiausią žalą keliančių tabako dūmų, susidarančių tabaką deginant, o vietoje to, kaitinant tabaką, susidaro mažiau kenksmingi garai. Vis dėlto, skirtingai vartojamo tabako žalą tiriantys specialistai perspėja, jog alternatyvieji gaminiai vis tiek yra žalingi, o tikroji jų žala žmogaus organizmui vis dar yra tiriama.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) laikosi nuostatos, jog dar nėra atlikta pakankamai nepriklausomų tyrimų, leidžiančių teigti, jog kaitinamo tabako žala žmogaus organizmui yra mažesnė nei deginamo tabako, o alternatyvūs rūkymo būdai netaikomi pakankamai ilgai, kad būtų galima daryti išvadas apie tikrąjį jų poveikį.
Tačiau esama šalių, kuriose tabako kaitinimas įvardijamas kaip mažiau kenksmingas nei tabako deginimas – kalbant apie jas, galima paminėti vykdomą Kanados tabako kontrolės politiką ir JAV atliktų tyrimų pavyzdžius.
Vienas iš Kanados rūkymo prevencijos strategijoje numatytų tikslų – priklausomybės nuo nikotino prevencija supažindinant visuomenę su įprastų cigarečių ir bedūmių rūkymo alternatyvų žala. Pastarosios Kanadoje įvardijamos kaip mažiau žalingos sveikatai alternatyvos gauti nikotino ir laikomos kovos su rūkymu dalimi.
JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) atliko kaitinamųjų tabako gaminių tyrimą, kurio metu nustatė, jog tabako kaitinimas, lyginant su deginimu, išskiria mažiau kenksmingų medžiagų. Kaip šių metų gegužę pranešė FDA, tabaką kaitinant, išskiriamame aerozolyje stebima mažiau toksinų, o daugelio nustatytų toksinų kiekis yra mažesnis nei įprastų cigarečių dūmuose.
Pranešime aiškinama, kad kaitinamojo tabako gaminių išskiriamame aerozolyje esančio anglies monoksido poveikis yra panašus ore esančių toksinių dujų poveikiui, o kai kurių toksinių chemikalų kiekis yra iki 95 proc. mažesnis nei įprastų cigarečių dūmuose.
Išsivysčius priklausomybei, mesti rūkyti ilgainiui darosi vis sunkiau
„Nikotinas yra psichoaktyvi medžiaga, esanti cigarečių sudėtyje, kuri sukelia tiek psichologinę, tiek fizinę priklausomybę, nes veikia smegenų malonumo centrus. Juose gaminasi laimės hormonas – dopaminas. Jis skirtingais mechanizmais padeda žmogui trumpam nusiraminti, pailsėti ar pajausti trumpalaikį gerumo ir atsipalaidavimo jausmą, o smegenys, gavusios gero jausmo pojūtį, automatiškai kartoja veiksmus, kurie jį sukelia. Taigi, šiuo atveju, kalbant apie rūkymą, smegenys nesąmoningai verčia žmogų kartoti tai, kad sukelia gero jausmo pojūtį“, – aiškina G. Belian.
Galima sutikti prielaidą, jog kaitinamojo tabako gaminių, kaip mažiau žalingų, vartotojams mesti šį žalingą įprotį gali būti lengviau. Vis dėlto, NTAKD laikinoji vadovė teigia, jog šiuo metu dar nėra nepriklausomų mokslinių tyrimų, kurie būtų įrodę, kad kaitinamieji tabako gaminiai gali būti vartojami kaip žalos mažinimo priemonės ir kaip priemonės, padedančios mesti rūkyti tradicinius tabako gaminius, arba, kad šie gaminiai apskritai yra mažiau kenksmingi.
G. Belian nurodo, jog 2018 m. PSO Šalių konferencijos (COP8) metu priimtuose sprendimuose kaip tik nurodoma, kad kaitinamuosiuose tabako gaminiuose yra įvairių toksinių, mutageninių, kancerogeninių cheminių medžiagų, kurios gali sąlygoti neinfekcines ligas, tokias kaip diabetą, širdies ligas, vėžį ir kitas. Taip pat buvo pabrėžta, kad, atsižvelgiant į šiuose gaminiuose aptinkamą didelį toksinių medžiagų kiekį, jų reguliavimas neturi remtis produkcijos saugumu.
Lyginti dūmo ir garo žalą dar anksti, tačiau pastebimos savitos grėsmės
Vertinant tai, kokią žalą žmogaus organizmui daro skirtingai vartojami tabako gaminiai, reikėtų pradėti nuo to, kas įtraukiama į žmogaus organizmą su tabako dūmais, o kas – su alternatyvaus tabako gaminių garais.
Kalbėdama apie tradicinių cigarečių dūmus, „Baltijos Amerikos klinikos“ gydytoja pulmonologė Ramutė Steigvilienė pabrėžia, jog pavojingiausios cigarečių cheminės medžiagos yra dervos: jos nusėda kvėpavimo takuose ir ilgainiui gali sukelti vėžį ir plaučių ligas. Be to, jos silpnina imuninę sistemą ir turi poveikį genams. Dėl nikotino bei dervų poveikio įvyksta net genų mutacijos. Įrodyta, kad rūkymas yra plaučių vėžio ir gerklų vėžio priežastis. Rūkantiems taip pat išsivysto ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
O kalbant apie elektronines cigaretes, į jas pilamas ne tik nikotino tirpalas, bet ir aliejai, kurie netirpsta vandenyje ir niekur iš plaučių nepasišalina. R. Steigvilienė paaiškina, kodėl tai žalinga.
Apie kaitinamuosius tabako gaminius šiuo metu žinoma mažiausiai, mat ši alternatyva – naujausia. Vis dėlto, ji mato būtinybę kalbėti apie alternatyvių rūkymo būdų žalą. Anot gydytojos pulmonologės, plaučiams kasdien yra reikalingas grynas, švarus oras, o visos kitos medžiagos plaučiams nereikalingos ir dažniausiai yra žalingos.
„Kaitinamųjų tabako gaminių poveikis dar neištirtas, nes ir elektroninės cigaretės atsirado neseniai. Tačiau jau yra preliminarių tyrimų, kurie įrodo, kad elektroninės cigaretės gali sukelti alveolitą – smulkiausių plaučių pūslelių uždegimą. Tai sukelia dusulį, praktiškai nepagydomą. Paskutinės 6 mirtys JAV taip pat neramina ir visame pasaulyje pulmonologai kalba apie elektroninių cigarečių žalą ir kaip su tuo kovoti“, – sako R. Steigvilienė.
Kad ir kokiu būdu medžiaga naudojama, tai vis tiek žalinga priklausomybė
Kaip skelbiama 2017 m. NTAKD užsakymu atliktame „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp suaugusių Lietuvos gyventojų“ tyrime, Lietuvoje norintiems mesti rūkyti padeda vaistai, pakaitinė terapija nikotinu, sveikatos priežiūros specialisto paslaugos. Didžioji dauguma (73 proc.) respondentų nurodė, jog jiems pavyko mesti rūkyti valios pastangomis, be išorinės pagalbos.
„Priklausomybė yra žmogaus elgsenos pokytis. Tai yra elgesio kontrolės praradimas. Ir kokiu būdu bei kokią konkrečiai medžiagą jis renkasi naudoti, nėra labai reikšmingas veiksnys priklausomybės atsiradime. Jeigu yra kalbama apie mažesnę žalą, tai turima omeny žalingas medžiagas, kurios yra kartu suvartojamos. Rūkymo didžiausia žala yra ne dėl nikotino, o dėl to, kas yra įtraukiama į plaučius: dervos ir kita“, – teigia profesorė.
Anot V. Vengelienės, rūkymo žala diskutuojama ne tiek priklausomybės, kiek plaučių vėžio ir kitų pažeidimų kontekste. Ji pabrėžia, jog kaitinamuose tabako gaminiuose vis tiek kaitinamas tabakas, o tai reiškia, kad į plaučius pateks ne tik nikotinas.
Rūkymo alternatyvų gamintojų aiškinimas, jog kaitinimas pagamins mažiau kenksmingų medžiagų negu degimas, V. Vengelienei dar kelia abejonių. „Gal tai ir tiesa. Tyrimai, žinoma, yra daromi, bet nesu girdėjusi, kad galutinės jų išvados būtų padarytos. O jei, pavyzdžiui, elektroninių cigarečių dūmuose bus nikotino, tai ir priklausomybės atsiradimo tikimybė nepakis“, – sako profesorė.