Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas pastebi, kad lietuviai prie puodų praleidžia vis mažiau laiko. „Mūsų tyrimai rodo, kad daugėja žmonių, kurie perka jau paruoštą vartoti maistą. Vadinasi, jie stengiasi namuose gaminti kuo mažiau“, – kalba profesorius.
Anot R. Stuko, tai vyksta dėl kelių priežasčių: „Tai galima sieti su tuo, kad yra gana didelė produktų pasiūla. Antra, yra gana didelis žmonių užimtumas darbe, daugiau laiko skiriama laisvalaikiui, todėl nenorima praleisti daug laiko virtuvėje.
Pavyzdžiui, dalis jaunuolių įsigydami būstus jau netgi virtuvės atskirai neįrenginėja, palieka bendrą erdvę: svetainę su integruota virtuve, kur neplanuojama gaminti įvairiausių patiekalų, o tik minimaliai. Tai galima sieti su gana sparčiu gyvenimo tempu, su nenorėjimu leisti laiko virtuvėje, su produktų ir patiekalų pasiūla“, – pasakoja instituto direktorius.
R. Stukas tikina, kad tai – ne vien mūsų šalyje pastebima tendencija – panašūs tyrimai atlikti ir užsienyje. Jis pripažįsta, kad tai kelia tam tikrų problemų.
„Jeigu namuose maistas pagaminamas valgymui iš karto, tai jo biologinė vertė viena. Pavyzdžiui, jeigu išverdame pačias elementariausias bulves ir jas patiekiame dar neatvėsusias, tai vitamino C koncentracija ten bus tikrai nemaža. O jeigu mes nusiperkame, pavyzdžiui, virtų bulvių, kurias namuose galime pasišildyti, tai vitamino C koncentracija tokiose bulvėse gali būti sumažėjus iki minimumo“, – paruošto gaminti maisto grėsmes vardija profesorius.
Jis apibendrina: „Tai atlaisvina laiką, bet jau yra tekę skaityti mokslinių publikacijų, atspausdintų Vokietijoje, kuriose rašoma, kad dėl paruošto vartoti maisto populiarėjimo atsiranda žmonių organizmo nepakankamas aprūpinimas tokiomis biologiškai aktyviomis medžiagomis kaip vitaminai.“
Profesoriaus žodžius apie populiarėjantį jau paruoštą maistą grindžia ir „KG Group" Paukštininkystės verslo užsakymu, rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Kantar TNS“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.
2015-aisiais atliktos apklausos rezultatai parodė, kad nuo 2011 iki 2015 m. laikas, kurį lietuviai skiria maisto gaminimui, sumažėjo: 2011 m. tik 5 proc. gyventojų virtuvėje per dieną praleisdavo iki pusvalandžio, o štai 2015 m. šių gyventojų dalis padidėjo iki 20 proc.
Bendrovės turimais duomenimis, sparčiausiai mažėjo lietuvių, virtuvėje per dieną praleidžiančių daugiau nei 1 val. – 2011 m. šių gyventojų dalis siekė 57, o 2015 m. – 42 proc. Mažiausiai kito maisto gaminimui skiriančių nuo 30 min iki 1 val. skaičius. Jis, per ketverius metus, nukrito vienu procentiniu punktu – nuo 38 iki 37 proc.
Sveikatingumo treneris, lektorius Tomas Lenart laiko, praleidžiamo virtuvėje, trumpėjimą vertina nevienareikšmiškai. „Turbūt esmė būtų ne laiko, praleisto virtuvėje, klausimas, o tai, koks maistas pasirenkamas. Iš esmės, jeigu gaminame maistą namuose iš natūralių medžiagų, tada žmonės tikriausiai virtuvėje praleistų daugiau nei 30 minučių. Tas trumpėjantis maisto gamybos laikas rodo, kad žmogus valgo vis daugiau pusfabrikačių.
Kita vertus, protingai gaminantis maistą, atsargiai renkantis patiekalus ir per pakankamai trumpą laiką galima pasigaminti sveiko maisto. Pats laiko faktorius nėra vienintelis veiksnys“, – aiškina sveikos gyvensenos žinovas.
Tačiau jis sako, kad greitai paruošiamas maistas gali ir nekenkti sveikatai. T. Lenart teigimu, įmanoma valgyti ir greitai, ir sveikai.
„Trumpėjantis virtuvėje praleidžiamas laikas reiškia, kad žmonės valgo vis daugiau paruošto parduotuvėje maisto. Kartais tai nėra blogas variantas. Tarkim, tas pačias šaldytas daržoves įsimesti į keptuvę, jas ištroškinti užtrunka dešimt minučių, bet tai – labai neblogas pasirinkimas. Prie jų išsitraukus kokių raugintų kopūstų, tikrai išeitų gera ir sveika vakarienė.
Sveiko maisto gamyba nebūtinai užima daug laiko. Daugelis žmonių, nežinodami, kad gali rinktis tokį maistą, renkasi paprasčiausią variantą – šaldytus pusfabrikačius, kurie daugeliu atveju sveikatos neprideda“, – pasakoja T. Lenart.
Jis išskiria dar kelis greitai paruošiamus, bet sveikus maisto produktus: „Visos pilno grūdo košės yra puikus, geras greitai paruošiamas maistas. Tą pačią avižinių dribsnių ar grikių košę pagardinus obuoliu ar bananu suvalgyti tikrai būtų ir sveikas, ir skanus pasirinkimas. Taip pat, ant raugintų morkų užsipylus kokio nors alyvuogių ar sėmenų aliejaus bus labai maistiškai vertingas pasirinkimas.“
Anot sveikatingumo trenerio, taip pat negalima teigti, kad visi pusfabrikačiai – blogi. „Gali būti koks nors natūralios mėsos gabaliukas, kuris guli pas mus šaldiklyje. Jei mes jį išsitraukiam, su prieskoniais ištroškiname, kas tikrai nedaug laiko užtrunka, tai vėl būtų labai neblogas ir labai sveikas maistas“, – receptu dalinasi T. Lenart.
Trumpėjantis virtuvėje praleidžiamas laikas reiškia, kad lietuviai vis daugiau valgo įvairiose maitinimo įstaigose. Tačiau T. Lenart kritiškai kalba apie maistą, ruošiamą kavinėse ir restoranuose.
„Daugeliu atvejų tos tendencijos yra prastos. Anksčiau, prieš 20 – 30 metų, maistas buvo patiekiamas valgyklose ar darbovietėse. Nors jis buvo neįdomus, paprastas, bet daugeliu atvejų, jis, mitybiniu požiūriu, buvo tikrai neblogas. Dabar, deja, didelė dalis kavinių, restoranų, orientuojasi toli gražu ne į maisto mitybinę vertę, o į skonį ir išvaizdą. Dėl to naudojama labai daug skonio stipriklių, dažnai maisto žaliavos kokybė būna taip pat ne pati geriausia, todėl ir organizmui iš tokio maisto naudos mažai“, – pokyčius viešojo maitinimo įstaigose vardija pašnekovas.
Jis skuba tikinti, kad, nors tendencijos tokios, negalima sulyginti visų maitinimo įstaigų. Anot T. Lenart, yra vietų, kur patiekiamas sveikas maistas. „Bet yra restoranų, kuriose maisto veterinarijos pažeidimų padaroma dvigubai trigubai daugiau nei kituose“, – prideda.
Visgi, nepaisant gerųjų pavyzdžių, T. Lenart teigia, kad lietuviai maitinasi nebe taip sveikai, kaip anksčiau. „Nepaisant to, kad galimybės rinktis sveiką maistą dėl pilnų parduotuvių lentynų pas mus išaugo, bet dėl žinių stokos, laiko, dažnai ir noro stokos, deja, kuo toliau, tuo labiau visuomenės mityba prastėja.
Tarp kitko, tą prastėjančią mitybą rodo ne tik trumpėjantis laikas, praleidžiamas virtuvėje, bet ir ligų skaičiaus didėjimas. Per paskutinius dešimt metų Lietuvoje sparčiai kyla diabeto susirgimų kiekis, ypač tarp jaunimo. Pagrindinė antro tipo arba įgyto diabeto priežastis yra prasta mityba“, – perspėja sveikatingumo treneris.