Strateginės reikšmės
Lietuvos vairuotojai dažniausiai renkasi benzinu ar dyzelinu varomus automobilius. Šie degalai dar kitaip vadinami mineraliniais, nes yra gaminami iš naftos. Kadangi jos mūsų šalyje neišgauname, turime pirkti iš kitų valstybių. Taip degalai dažnai tampa politiniu įrankiu, taigi kiekviena valstybė ieško būtų apsirūpinti kuru savo šalies viduje. Ir Lietuva šioje srityje turi išties didelį potencialą.
Biodegalų gamybos įmonės „Kurana“ vadovas Jurgis Polujanskas sako, kad degalai yra kasdienio naudojimo prekė – jų žmonėms reikia visada, be to, jiems gyventojai išleidžia dideles sumas pinigų.
„Degalai yra strateginės reikšmės prekė valstybei. Nafta, iš kurios ir yra gaminami degalai, yra importuojama daugiausiai iš Rusijos. Žinoma, Lietuvoje ji yra perdirbama, tačiau pati žaliava įsigyjama iš šios šalies. Jei turime konfliktą su Rusija ar Baltarusija ir negauname naftos, mus išgelbėtų Lietuvoje iš vietinės žaliavos gaminami biodegalai. Jie šiandien sudaro 5 proc., o ateityje, planuojama, sudarys 15 proc.,visų degalų. Tai yra lietuviški rapsai ir lietuviški nemaistiniai grūdai“, – sako jis.
„Lietuviški biodegalai mums reiškia energetinę nepriklausomybę. Mes neturime mokėti kitiems už degalus, nes galime jų „užsiauginti“ savo šalies viduje, o per mokesčius, darbo vietas, vietinės žaliavos supirkimą, perdirbimą, susijusias paslaugas, mes stipriname savo valstybės ekonomiką“, – priduria jis.
Remiantis Biodegalų asociacijos 2020 m. atlikta Lietuvos biodegalų sektoriaus ekonominės vertės studija, apmokestinus privalomą biodegalų dalį akcizu, į biudžetą papildomai sumokama 26 mln. eurų.
Joje taip pat nurodoma, kad iš vietinių, atsinaujinančių žaliavų pagaminama apie 11 proc. Lietuvoje sunaudojamų degalų poreikio. Jei dėl kokių nors priežasčių naftos produktų tiekimas mūsų šaliai sutriktų, esami biodegalų gamybos pajėgumai Lietuvai leistų degalų tiekimą vartotojams užtikrinti iki 2 mėnesių.
Prisideda prie skirtingų ūkio šakų
Žemės ūkio sektorius Lietuvoje yra itin reikšmingas bendrajam vidaus produktui. Lietuvos biodegalų sektoriaus ekonominės vertės studijoje teigiama, kad mūsų šalies žemės ūkio sektoriui tenkanti bendrosios pridėtinės vertės dalis 2015 m. 2,2 karto lenkė senųjų šalių (ES–15) bei 1,9 karto – ES–28 šalių vidurkį.
J. Polujansko teigimu, biodegalams naudojant vietinę produkciją kuriama pridėtinė vertė žemės ūkio sektoriui: „Mūsų šalies žemės ūkyje užauginama 6–7 mln. tonų, o perdirbama tik apie 2 mln. tonų grūdų. Visa kita eksportuojama į kitas šalis, taip nesukuriant pridėtinės vertės. Kitaip tariant, šiuo metu mes užauginame žaliavą, bet nepasinaudojame galimybe iš jos gauti daugiau pinigų.“
Anot jo, kad galėtume maksimaliai išnaudoti rapsų potencialą, reikia, kad didėtų biodegalų įmaišymo į kurą procentas – šiuo metu benzine biodegalai sudaro 10 proc., dyzeline – 7 proc. Taip pat reikia įstatyminių pokyčių.
Vietinės kultūros išnaudojimas ir biodegalų gamybos verslo kūrimas Lietuvoje prisideda ir prie naujų darbo vietų steigimo.
Pašnekovas teigia, kad biodegalus gaminančioms gamykloms pastatyti Lietuvoje buvo skirtos labai didelės vietinio kapitalo investicijos. Daugelis tų gamyklų veikia provincijose, kur aktuali nedarbo problema: Pasvalio, Rokiškio rajonuose, Mažeikių, Klaipėdos regionuose. Ten šis verslas bendrai vertinant sukuria per kelis šimtus darbo vietų.
Kadangi biodegalų gamybai reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, šiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis yra aukštesnis nei Lietuvos vidurkis, jis siekia – 1370 eurų per mėnesį (bruto).
Lietuvos biodegalų sektoriaus ekonominės vertės studijos duomenimis, darbuotojus samdančios įmonės sumoka apie 2 mln. eurų su darbo mokesčiais susijusių įmokų ir sukuria apie 6 mln. eurų pridėtinės vertės. Su sektoriumi susijusios įmonės gauna apie 28 mln. eurų pajamų. Skaičiuojama, kad investicijos į biodegalų gamybą mūsų šalyse sudaro 160 mln. eurų.
J. Polujanskas atkreipia dėmesį, kad gaminant biodegalus taip pat perkami ir naudojami vietiniai energetiniai resursai.
„Biodegalams pagaminti reikalinga energetika. Naudojamas Lietuvoje gaminamas atsinaujinantis kuras – biokuras arba atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip saulė ir vėjas. Taigi, dirba vietiniai žmonės, naudojama vietinė žaliava ir vietinis kuras, taip pat vietoje gaunamos susijusios paslaugos: remontas, logistika, laboratorijų tyrimai, – tai valstybės ekonomikai labai svarbu“, – pabrėžia Biodegalų gamybos įmonės vadovas.
Lietuvos biodegalų asociacijos 2015 m. duomenis, Lietuvoje pagamintų biodegalų sukuriamas energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekis yra beveik dvigubai didesnis nei sukuriamas visuose 150-yje Lietuvos vėjo elektrinių parkų kartu sudėjus.
Studijoje teigiama ir kiek rapsai prisideda prie klimato kaitos mažinimo – dėl inovacijų ir efektyvumo biodegalų ir jų žaliavų gamintojų CO2 sutaupymas gamybos grandinėje kasmet auga ir geriausi pavyzdžiai jau siekia 80 proc.
Ūkininkai vertina vis labiau
Lietuvoje pradėjus gaminti biodegalus, šalies ūkininkai iš naujo atrado dar vieną kultūrą – rapsus, kuri tiko sėjomainai, gerino dirvožemio kokybę ir patiko bitėms. Prie šios kultūros populiarumo prisidėjo ir tai, kad ją auginti finansiškai apsimokėjo. Studijoje teigiama, kad biodegalų gamyba dvigubai kilstelėjo rapsų kainą – jei prieš 16 metų tona rapsų sėklų kainavo 200 eurų, pernai už tą patį kiekį buvo mokama dukart tiek.
Vis daugiau ūkininkų ėmė sėti ne tik javus, bet ir pelningesnius aliejingesnius augalus – rapsus. Pavyzdžiui, 2005 metais šios kultūros buvo išauginta 150 tūkst. tonų, o 2020 m. – 900 tūkst. tonų. Tai leido Lietuvos žemės ūkiui gauti apie 13 mln. eurų papildomų pajamų.
Studijoje skaičiuojama, kad net 95 proc. biodegalų gamybai Lietuvoje naudojamų žaliavų superkama iš vietinių ūkininkų. Biodegalų gamintojų superkamų žaliavų vertė siekia 175 mln. eurų. Dėl aukštesnių vietinės biodegalų gamybos supirkimo kainų ir konkurencijos Lietuvos žemės ūkis gauna apie 7 mln. eurų papildomų pajamų.
Šios studijos duomenimis, biodegalų gamintojų superkamos rapsų sėklos, iš kurių spaudžiamas vėliau šių degalų gamybai naudojamas aliejus, sudaro 350 tūkst. tonų arba 35–40 proc. viso šalies derliaus. Tuo tarpu grūdai sudaro 200 tūkst. tonų arba 5 proc. viso šalies derliaus.
Per metus Lietuvoje pagaminama 180 tūkst. tonų biodegalų ir 210 tūkst. tonų vertingų baltyminių pašarų, kurie iš tiesų yra rapsų išspaudos, liekančios kaip šalutinis produktas po aliejaus spaudimo.
Biodegalų per metus parduodama už 240 mln. eurų.