Biodegalai į mineralinius degalus maišomi siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro (naftos) ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios laikomos pagrindine klimato kaitos priežastimi, išsiskyrimą. Skaičiuojama, kad biodegalai į aplinką išmeta nuo 65 iki 92 proc. mažiau anglies dvideginio nei degalai iš naftos.
Be to, biodegalų gamybos šaka kuria aukštą pridėtinę vertę Lietuvos ūkiui – sektoriaus įmonėse dirba daugiau nei 500 darbuotojų, papildomas 194 mln. eurų pajamas kasmet gauna su biodegalų sektoriumi susiję sektoriai – energetikos, transporto, žemės ūkio įmonės.
Lietuviški rapsai - ir Lietuvoje, ir Skandinavijoje
Dyzelinui biopriedas paprastai gaminamas iš rapsų, tačiau taip pat tam galima naudoti maisto pramonėje panaudotą aliejų, palmių, saulėgrąžų, sojų ir alyvuogių aliejų.
Lietuvoje RME biodegalus gamina dvi didelės bendrovės – Klaipėdoje veikianti „Mestilla“ ir Mažeikių rajone įkurta „Rapsoila“. Abi bendrovės tiekia produkciją tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių ir Skandinavijos rinkoms.
Biodyzelinas gali būti gaminamas iš įvairių augalinės ir gyvulinės kilmės riebalų. Tačiau Lietuvoje biodyzelinas daugiausiai gaminamas iš rapsų aliejaus, nes toks biodyzelinas pasižymi geriausiomis žieminėmis savybėmis ir yra tinkamiausias naudoti atšiauresnio klimato šalyse, kur dažnesni aplinkos temperatūros svyravimai.
Rapsų aliejus spaudžiamas iš Lietuvos ūkiuose užaugintų rapsų sėklų. Per metus Lietuvos ūkininkai biodegalų gamybai pateikia apie 350 tūkst. tonų rapsų - apie 40 proc. nuo visų Lietuvoje išauginamų rapsų derliaus.
Rapsų auginimo procesas trunka beveik ištisus metus: jie sėjami rugpjūčio mėnesį, o derlius nuimamas tik kitų metų liepą. Kai rapsai subręsta ir jų ankštys prisipildo smulkiomis, juodomis sėklomis, jie kuliami ir tos sėklos yra pristatomos į aliejaus spaudyklas.
Vėliau išspaustas rapsų aliejus rafinuojamas, po to yra perdirbamas į riebiųjų rūgščių metilo esterį (RME). Jis vežamas į naftos perdirbimo produktų gamyklą, kurioje 7 proc. šio biopriedo įmaišoma į dyzeliną. Taip sukuriamas galutinis produktas – dyzelinas su biopriedu, kuris keliauja į degalines. Svarbus faktas yra tas, kad biodegalai, pagaminti iš rapsų aliejaus, į aplinką išmeta 55 proc. mažiau anglies dvideginio nei dyzelinas. O jei biodyzelino gamybai naudojamas panaudotas aliejus, anglies dvideginio išmetimai yra net 87 proc. mažesni.
Aliejaus spaudimo metu gautos rapsų išspaudos naudojamos pašarų gamybai. Panaudojamas ir biodyzelino gamybos metu susidarantis glicerolis. Glicerolį papildomai išgryninus, galima naudoti kosmetikos, maisto ir farmacijos pramonėse bei pašaruose.
Biodyzelino žaliava yra ne tik atsinaujinanti, natūrali ir augalinė, bet ir auginama Lietuvos ūkiuose. Dėl šios priežasties kiekvienas su biodyzelinu sumaišytas dyzelinių degalų litras skatina ir stiprina Lietuvos žemės ūkį, verslą bei mūsų šalies kaimiškųjų regionų ekonomiką. Be to, iš rapsų gaminamas biodyzelinas atitinka geriausius žiedinės ekonomikos principus - jo gamybos procese susidaro tik vertingi ir kituose sektoriuose naudojami produktai.
Bioetanolis – iš grūdų
Bioetanolis yra maišomas į benziną. Šiuose degaluose jo yra 10 proc. Jis gaminamas iš javų - dažniausiai pašarinių kviečių, kvietrugių, taip pat kukurūzų. Lietuvoje bioetanolį gamina tik viena gamykla – Pasvalyje įsikūrusi UAB „Kurana“. Per metus bendrovė superka 85 tūkst. tonų kvietrugių arba kukurūzų. Superkami grūdai yra žemesnės klasės, netinkantys maisto gamybai.
Bioetanolio gamybos procesas yra pakankamai ilgas. Lietuvos ūkiuose užauginti grūdai malami, gauta masė maišoma su vandeniu, šildoma ir panaudojus tam tikrus fermentus paverčiama kompleksiniu cukrumi. Tuomet masė kaitinama – taip pašalinamos bakterijos, o krakmolas suskaidomas iki gliukozės. Gautą masę atšaldžius pradedama 40-60 valandų trunkanti fermentacija – supilamos mielės, kurios suskaido gliukozę ir paverčia į etanolį ir anglies dvideginį.
Po fermentacijos proceso, masė yra distiliuojama ir proceso metu gauti etanolio garai kondensuojami ir paverčiami skysčiu. Galiausiai etanolyje esantis vandens likutis pašalinamas dehidratacijos proceso metu. Taip gaunamas 99,7 proc. grynumo etanolis.
Į sandėliavimo talpas išpilstytas etanolis vežamas į naftos perdirbimo gamyklą, kur jis sumaišomas su benzinu. Iš gamyklos paruošti degalai keliauja į degalines.
„Kurana“ gamybos direktorius Mindaugas Bučas sako, kad bioetanolis gaminamas iš trijų skirtingų žaliavų. Didžiausią dalį sudaro kvietrugiai, kurie superkami iš Lietuvos ūkininkų. Prieš metus pradėti naudoti ir lietuviški kukurūzai, kurių kūlimo procesas vyksta vėlyvą rudenį, taigi tokie kukurūzai turi daugiau drėgmės. Šlapių kukurūzų naudojimas etanolio gamyboje taupo išteklius, nes dėl juose esančios didesnės drėgmės, bioetanolio gamybos procesuose reikia naudoti kur kas mažiau vandens bei šilumos grūdų džiovinimui.
M. Bučas pasakoja, kad etanolis skirstomas į kartas. Pirmosios kartos etanolis gaminamas iš kvietrugių ir kukurūzų. Tuo tarpu antros kartos etanolio gamybai naudojami kitų Lietuvos gamybos įmonių gauti šalutiniai gamybos produktai, turintys savo sudėtyje cukraus arba krakmolo.
„Mes glaudžiai dirbame su Panevėžio krakmolo gamykla „Amilina“, kurios pagrindinė žaliava yra kviečiai. Įmonei plaunant gamybos cechus lieka nuoplovos. Mes jas surenkame ir pagaminame antros kartos etanolį“, - pasakoja jis.
Anot jo, pirmos kartos bioetanolio, pagaminto iš javų, maišymas į degalus anglies dvideginio išmetimus padeda sumažinti nuo 65 proc. iki 70 proc., lyginant su benzinu. Tuo tarpu antros kartos bioetanolio anglies dvideginio išmetimai yra net 92 proc. mažesni nei iškastinio kuro.
„Gamykla dirba žiedinės gamybos principu. Po spirito distiliacijos proceso, lieka žlaugtai, kuriuos sudaro vanduo ir kvietrugių arba kukurūzų likučiai. Žlaugtus supūdome bioreaktoriuose ir pagaminame biodujas. Biodujos naudojamos elektros ir šilumos gamybai. Dalis elektros naudojama savo gamybai, likusi dalis parduodama į tinklus, o gauta šiluma yra tiekiama Pasvalio miestui.
Likusi biomasė iš bioreaktorių, kurią sudaro organinės medžiagos ir vanduo, yra filtruojama ultra ir nano filtravimo sistema. Po filtravimo atskirtas vanduo yra grąžinamas į bioetanolio gamybos procesą, o likęs biomasės koncentratas naudojamas kaip organinė trąša laukams, kuriuose vėl užauginamos kultūros.