Skaičiuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos požeminio vandens temperatūra įvairiose pasaulio vietose gali pakilti iki 3,5 laipsnių Celsijaus. Tai reiškia, kad daugelyje vietų būtų viršyta aukščiausia geriamojo vandens temperatūros riba. Pasak tyrimo autorių, 2020 metais pasaulinė požeminio vandens temperatūros mediana buvo 21 laipsnis Celsijaus.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Geoscience“.
Tyrimas atliktas remiantis remiantis dviem klimato scenarijais – taip vadinamais „SSP 2-4.5“ ir „SSP 5-8.5“. Šie modeliai atspindi skirtingas socialinio ir ekonominio vystymosi kryptis bei būsimą šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją.
SSP2-4.5: Tai yra „vidutinio“ socialinio ir ekonominio vystymosi ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą scenarijus. Tai reiškia, kad išmetamo CO2 kiekis iki 2050-ųjų bus panašus į dabartinį lygį, o amžiaus viduryje ims mažėti. Vis dėlto, 2100 metais absoliutus CO2 neutralumas dar nebūtų pasiektas. Pagal šį scenarijų iki amžiaus pabaigos atmosferos temperatūra pakils 2,7 laipsniais Celsijaus.
SSP5-8.5: Tai blogiausias scenarijus. Išmetamo CO2 kiekis iki 2050 metų padidėtų maždaug dvigubai. Pasaulio ekonomika augtų sparčiai, tačiau šis augimas būtų paremtas iškastinio kuro eksploatavimu. Iki 2100 m. vidutinė pasaulio temperatūra pakiltų 4,4 laipsniais Celsijaus.
Atsižvelgdami į minėtus modelius, studijos autoriai nustatė, kad požeminio vandens temperatūra, priklausomai nuo scenarijaus, pakils 2,1 – 3,5 laipsniais Celsijaus.
Pasak pagrindinės tyrimo autorės Susanne Benz iš KIT, didžiausias požeminio vandens temperatūros kilimas būtų juntamas ten, kur geriamasis požeminis vanduo slūgso negiliai ir/arba ten, kur labiausiai šils atmosfera.
Mokslininkų tyrimo išvadoje rašoma, kad dėl tokių atmosferos pokyčių milijonams žmonių visame pasaulyje požeminis vanduo gali tapti negeriamas.
„Jau dabar apie 30 milijonų žmonių gyvena regionuose, kuriuose požeminis vanduo yra šiltesnis, nei numatyta griežčiausiose geriamojo vandens gairėse“, – sakė S. Benz.
Tai reiškia, kad tokį gerti vandenį be papildomo terminio apdorojimo yra nesaugu. Be to, geriamasis vanduo dėl klimato šiltėjimo sušyla ir vandentiekio vamzdžiuose.
Tyrimo autoriai teigia, kad per ateinančius 76 metus pagal SSP 2-4.5 scenarijų su per šilto požeminio vandens problema gali susidurti nuo 77 iki 188 mln. žmonių. Pagal SSP 5-8.5 scenarijų – nuo 59 iki 588 mln. žmonių nebegalėtų gerti požeminio vandens, jo papildomai neapdoroję.
Kas nutinka, kai vandens temperatūra pakyla?
Požeminio vandens temperatūra susijusi su biogeocheminiais procesais, nuo kurių priklauso geriamojo vandens kokybė. Kaip išvadose teigia mokslininkai, šiltesniame požeminiame vandenyje gali išaugti sveikatai itin kenksmingų medžiagų – arseno ar mangano – koncentracija.
Be to, šiltesniame vandenyje lengviau veisiasi įvairūs patogenai, pavyzdžiui, lot. Legionella spp.
Požeminis vanduo yra labai svarbus visma gyvybės ciklui Žemėje, tad vandens temperatūros kilimas darys papildomą neigiamą poveikį ir ekosistemoms, biologinei įvairovei, įvairiems gyvybės ciklams.
Tačiau kol kas nėra gerai žinoma, kaip požeminis vanduo reaguoja į klimato kaitą.
Dabar aišku yra tik tai, kad kylant atmosferos temperatūrai požeminis vanduo tą šilumos perteklių sugers.
Perengta pagal „Nature Geoscience“, Reuters, Newsweek, IFLScience, Delfi arch. inf.