Naujausio tyrimo metu Misūrio universiteto (JAV) mokslininkai sugalvojo tvarų ir saugų būdą, kaip iš vandens pašalinti mikro ir nanoplastiką.
Mokslininkų sukurtas vandens paviršiuje plūduriuojantis ir į aliejų panašus skystis leidžia pašalinti iki 99,8 proc. mikroskopinio plastiko dalelių iš vandens. Viskas ko reikia – įpilti šio specialaus skysčio į užterštą vandenį, gerai išplakti ir beveik visos mikroskopinės dalelės kartu su naujuoju preparatu iškyla į vandens paviršių.
Tuomet belieka surinkti specialųjį skysti nuo paviršiaus – ir vanduo tampa (beveik) visiškai švarus. Be to, kaip teigiama Misūrio universiteto pranešime, šis novatoriškas tirpiklis yra pagamintas iš natūralių ingredientų.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad šis metodas leidžia iš gėlo vandens pašalinti 98 proc., o iš sūraus jūros vandens iki 99,8 proc. visų polistireno mikro ir nanodalelių.
„Mūsų tyrimo strategijoje naudojamas nedidelis kiekis tirpiklio, kuris gali sugerti plastiko daleles iš didesnio kiekio vandens“, – teigė tyrimo vadovas Gary Bakeris, Misūrio universiteto chemijos katedros docentas.
Tyrimas publikuotas žurnale ACS Applied Engineering Materials.
Įspėja apie žalą žmonėms ir aplinkai
Pasak mokslininkų, šiandien nanoplastiko randama viso pasaulio vandens telkiniuose, net ir tokiose atokiose vietose kaip jūrų ar vandenynų gelmės, Arktis ir kalnų ežerai.
Kokie tie plastikai ir jų nanodalelės? Pavyzdžiui, iš PVC gaminami vandentiekio vamzdžiai, plastikiniai buteliai, grindų dangos, įvairios pakuotės ir kt. Polietilenas yra dažniausiai gaminamas plastikas, iš kurio gaminami plastikiniai maišeliai, plėvelės ir buteliai.
„Nanoplastikas gali sutrikdyti vandens ekosistemas ir patekti į mitybos grandinę. Mikroskopininės plastiko dalelės kelia potencialų pavojų tiek laukinei gamtai, tiek žmonėms“, – išvadose sako tyrimo bendraautoris, Misurio universiteto chemikas Piyuni Ishtaweera.
Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad vandentiekio vandenyje ir į plastiko butelius išpilstytame vandenyje yra daugybė mikroskopinių plastiko gabalėlių, ypač nanoplastiko, kurio dydis mažesnis nei mikrometras. Kai kuriais skaičiavimais, kiekviename litre į plastiko butelius išpilstyto vandens vidutiniškai yra apie 240 000 nanoplastiko dalelių.
Dar vienas būdas
Kito tyrimo metu mikroskopines plastiko daleles mokslininkai mėgino pašalinti kitu, taip pat paprastu būdu ir daugeliui lengvai prieinamu būdu.
Šių metų pradžioje paskelbtame tyrime, publikuotame žurnale „Environmental Science and Technology Letters“, mokslininkai paaiškino, kaip iš geriamojo vandens (paimto iš čiaupo) pašalinti mikroskopines plastiko daleles.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad virinant vandenį per 5 minutes pašalinama didžioji dalis nanoplastiko ir mikroplastiko. Eksperimento metu paaiškėjo, kad tokio vandens apdorojimo metu galima pašalinti iki 90 proc. potencialiai kenksmingų dalelių.
Tyrimo pristatyme mokslininkai teigia, kad virinant vandenį galima pašalinti kai kurias chemines medžiagas ir daugumą biologinių medžiagų. Taip pat patvirtintas ir vandentiekio vandens virinimo veiksmingumas šalinant nanoplastikus ir mikroplastikus.
Tyrimo metu mokslininkai naudojo vandentiekio vandens mėginius, kuriuose buvo daug įprastų mineralinių medžiagų ir trys dažniausiai pasitaikantys nanoplastiko ir mikroplastiko junginiai: polistirenas, polipropilenas, polietilenas.
Daugiau apie tai skaitykite čia: Laboratorijoje vandenį iš čiaupo užvirinę ir jo sudėtį ištyrę mokslininkai pateikė verdiktą – veiksmingumas beveik 90 proc.
Mikroplastikas jau ir žmonių organizme
Kadangi žmonijos vartotojiškumo įpročiai tapo tokie, kad mikroplastiku užteršėme ne tik pasaulio vandenynus, dirvožemį, orą ir net maistą, bet jau ir savo pačių organizmą.
Nanoplastiko jau rasta kraujyje, moters piene, sėklidėse, placentoje, kraujagyslėse ir kituose organuose.
Naujausio tyrimo metu paaiškėjo, kad mikroplastikas aptinkamas jau ir placentoje. Blogiausia tai, kad mikroplastiko dalelių aptikta visuose tirtuose žmogaus placentos mėginiuose. Tyrimas šių metų pradžioje paskelbtas žurnale „Toxicological Sciences“.
Naujosios Meksikos Sveikatos mokslų universiteto mokslininkų komanda, kartu su kolegomis iš Bayloro medicinos koledžo ir Oklahomos valstijos universiteto atliko tyrimą, kurio metu laboratorijoje buvo analizuojami 62 skirtingų placentų mėginiai. Taip vadinamos saponifikacijos proceso metu mėginiai buvo suskaidyti į riebalus ir baltymus.
Po to specialioje centrifugoje iš mėginių išskirtas ir suformuotas granuliuotas mikroplastiko gumulas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad viename grame mėginio buvo nuo 6,5 iki 790 mikrogramų plastiko.
Daugiau apie tai skaitykite čia: Po naujausio tyrimo laboratorijoje – mokslininkų žinia: visuose ištirtuose placentų mėginiuose – grėsmingi radiniai
Mikroplastikas – ir Baltijos jūroje
Mikroplastiko dalelės aptinkamos įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose. Baltijos jūroje, prie kurios poilsiautojai kasmet plūsta atostogauti, jų kiekis – linkęs didėti, irimo laikotarpis – sunkiai apibrėžiamas, o poveikis – gali būti pražūtingas.
Kaip anksčiau pranešime spaudai teigė KU Jūros tyrimų instituto mokslininkas Arūnas Balčiūnas, aplinkos taršos lygis plastiku nuolat didėja, nes dažnai teršiame to nė nežinodami.
Plika akimi nematoma tarša Daugiau nei 90 proc. visų Baltijos jūroje aptinkamų mikrošiukšlių sudaro mikropluošto šiukšlės – įvairių spalvų, nuo kokio nors audinio, pakuotės ar maišelio nuplyšę fragmentai. Mokslininko teigimu, tai labai mažos siūlelio tipo ir formos mikroplastiko dalelės. Visos jos dydžiu nesiekia net 5 mm, o kai kurios gali būti vos mikrometro dydžio, vadinasi, plika akimi žmogui – nematomos.
„Tokia tarša yra siejama su plastiku, dirbtiniu polimeru – žmogaus pagamintu junginiu, kuris atsidūrė jūrinėje aplinkoje. Šios dalelės, pakliuvusios į jūrinę aplinką, joje išlieka labai ilgo laiko tarpą. Be to, tai nėra organiniai junginiai, todėl jų skaidymas yra labai sudėtingas. Dalelių kiekis vis didėja, o Baltijos jūros šiukšlių sriuba vis tirštėja“, – pasakoja A. Balčiūnas.
Apie tai daugiau skaitykite čia: KU mokslininkas paaiškino, kokie žmonių įpročiai teršia Baltijos jūrą