Šviežios žuvies nuperkama 30 kartų daugiau nei šaldytos
„Gruodžio karalius – šviežias vaivorykštinis upėtakis, kuris ištrauktas iš orkaitės dažnuose namuose tampa pagrindiniu Kūčių stalo akcentu. Taip pat populiarios jūrinės lydekos, karpiai, lašišos, strimėlės. Nors dažniausiai perkamos gerai pažįstamos žuvys, tačiau lietuviai noriai naudojasi galimybe išbandyti ir alternatyvas joms: perka tilapijas, alpines šalvis, šamus, pangasijas, doradas, plekšnes ir kitas“, – tokius tautiečių pasirinkimus prieš šventes pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.
M. Tilmantas sako, kad olimpą taip pat pasiekia tiek sūdytos, marinuotos ar rūkytos silkės paklausa, tiek ir įvairių patiekalų su ja: mišrainių, salotų ir filė su įvairiais pagardais. Populiariausia prekė šioje kategorijoje – silkių filė aliejuje, kuri yra pati universaliausia. Taip pat gausiai perkama silkė su svogūnais, džiovintais pomidorais. Ypač pamėgta naminė sluoksniuota silkių ir burokėlių mišrainė nuo lentynų graibstoma ir vasarą, pirkėjai taip pat dažnai renkasi įvairias silkės variacijas su grybais.
„Formuodami žuvies asortimentą nemažai dėmesio skiriame ir įvairiems pusgaminiams, kurie tinka skubantiems ar norintiems pasilengvinti Kūčių stalo rūpesčius. Pardavimų duomenys rodo, kad prieš šventes žuvies gaminių pardavimai paprastai šokteli dukart“, – sako prekybos tinklo atstovas.
Ryškų šaldytos žuvies paklausos ūgtelėjimas M. Tilmantas sako pastebėjęs 2021-ųjų pradžioje, kai visose „Maxima“ parduotuvėse atsisakyta gyvos žuvies akvariumų.
Visgi, lietuviai labiausiai mėgsta šviežią žuvį: gruodžio mėnesiais parduodama apie 1 mln. kg šaldytos žuvies, tuo tarpu šviežios – beveik 30 kartų daugiau. Dauguma šviežių žuvų yra užaugintos Lietuvoje. Pašnekovas sako pastebintis, kad pirkėjai vertina, kad žuvis prieš patekimą į parduotuvę nebuvo užšaldyta, yra išties šviežia ir kokybiška.
Krevetės konkurentų neturi, pardavimai ir toliau ryškiai auga
„Lietuvių maisto racione taip pat atsiranda vis įvairesnių jūrų gėrybių, nes nuolat plečiamas asortimentas leidžia išmėginti vis naujų produktų: midijų, skraidkalmarių, Klarko vėžių, peilenių, aštuonkojų, šukučių. Žinoma, populiarumu niekas negali aplenkti krevečių, kurių paklausa nuo 2019-ųjų yra išaugusi net 60 proc. Pardavimų statistika patvirtina, kad jos tampa ir šventinio stalo delikatesu: gruodį krevečių nuperkama beveik dvigubai daugiau nei kitais mėnesiais“, – pastebi M. Tilmantas.
Prekybos tinklo atstovas sako taip pat pastebintis, kad po pandemijos vėl skubantys arba ilgai triūsti virtuvėje tiesiog nebenorintys lankytojai dažniau ieško jau pagamintų žuvies patiekalų arba produktų, kuriems paruošti nereikia daug laiko. Be to pirkėjai yra tapę racionalesni, labiau planuojantys pirkinius ir atidžiau sekantys akcijas.
Lietuviai turėtų daugiau valgyti riebios žuvies
„Tokios rekomendacijos, kad būtų labai griežtai paskaičiuota ar apibrėžta, kiek reikia suvalgyti žuvies per savaitę, tikrai nėra, bet jeigu mes pažiūrėtume į maisto produktų grupę, į kurią patenka žuvis, kurioje taip pat yra ir paukštiena, ir kiaušiniai, ir kiti mums būtini produktai, tai iš šios grupės kiekvieną dieną vertėtų ką nors suvalgyti. Bet aišku, jeigu žuvies būtų bent du kartus per savaitę mūsų racione, būtų idealu“, – sako Vilniaus universiteto profesorius dr Rimantas Stukas.
Profesorius remiasi tyrimai sakydamas, kad lietuviai šiandien suvartoja labai mažai žuvies ir kad jos kiekis yra nepakankamas: „Situacija yra tokia, kad valgome per mažai, gaminame nesveikai, neprisilaikome specialistų rekomendacijų. Aišku, būna įvairių priežasčių, kodėl žuvies nevartojama, bet tikrai reiktų jos valgyti dažniau ir daugiau, nes jos vartojimas turi reikšmingos įtakos mūsų sveikatai“.
Kalbėdamas apie žuvies vertę, R. Stukas paaiškina, kad visų pirma ją turėtume skirstyti į dvi grupes: riebią ir liesą: „Riebi žuvis – lašiša, skumbrė, o liesa yra baltos žuvies mėsa, kur turi labai mažai riebalų. Baltą žuvį mes vertiname kaip baltymų šaltinį, o riebią – kaip omega 3 polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinį. Kalbant apie mūsų šalies gyventojų mitybos visavertiškumą, tai baltymų tautiečiai gauna ir iš kitų maisto produktų, nes kaip rodo tyrimai, tai ir mėsos lietuviai daug suvalgo, ir pieno produktų, kiaušinių tradiciškai daug suvartojama. O štai kalbant apie polinesočiąsias omega 3 riebalų rūgštis, tai čia nebeturime alternatyvų ir dėl mums jų trūksta. Jeigu kalbame apie širdies kraujagyslių sistemos ligas, taip pat visuomet yra akcentuojamos riebios žuvys, nes jos gali ženkliai sumažinti sergamumą šiomis ligomis“.
Šviežiai žuviai lygių nėra
Profesorius teigia, kad niekas nediskutuoja ir neprieštarauja tam, kad sveikatai palankiausias yra šviežias maistas: „Ką tik pagauta, atvėsinta žuvis, kas reiškia, kad jinai nebuvo sušaldyta į ledo gabalą, yra pati vertingiausia. Jeigu ji sušaldoma, tuomet atšildoma praranda skysčio, su kuriuo dingsta daug vertingų, ekstraktinių, mineralinių medžiagų. Vitaminų ten nėra labai daug, bet irgi gali prarasti. Pakinta ne tik biologinė vertė, bet ir skoninės savybės – žuvis tampa nebe tokia kvapni, ne tokia minkšta, ne toks purus žuvies raumeninis audinys. Aišku, jinai yra saugi valgyti, turi kalorijų, bet, kaip jau minėjau, ne tik kalorijos nulemia vertingumą, labai svarbu yra biologinė vertė, kiek svarbių mums medžiagų joje yra".
Jeigu žuvis jau yra sušaldyta į ledą, R. Stukas pataria norintiems, kad žuvis neprarastų svarbių medžiagų, jokiu būdu jos neatšildyti sumetant žuvį į karštą vandenį: „Nuo sušaldytos žuvies, jei ji apledėjusi, nuimkite ledą, dėkite į šaldytuvą, bet ne į šaldymo kamerą, iki kol ji atšils iki reikiamos temperatūros ir tik tuomet kepkite. Bet vėlgi, žuvies nauda priklauso ir nuo to, kai ją kepsite. Jeigu apvoliosite tešloje, kuri kepant sugers daug riebalų, tai patiekalas nebėra toks vertingas. Užtai žuvį reikia kepti taip, kad ji būtų be papildomų komponentų. Aišku, jeigu šiek tiek kiaušiniuose ir džiuvesėliuose ją pavilgius, ji tikrai nepraras mums svarbių medžiagų, arba ant tų pačių grotelių kepant, bet tikrai vertėtų atsisakyti storo tešlos sluoksnio aplink ją. Jeigu yra gera kokybiška žuvis, ją galima paruošti skaniai ir be viso to. Galima įspausti šiek tiek citrinos sulčių, paskaninti prieskoninėmis žolelėmis ir tikrai bus labai skanu“.
Žuvį parduotuvėse galima pirkti saugiai
Paklausus, kaip atskirti kokybišką žuvį, profesorius sako, kad visų pirma reikia suprasti, kad į rinką tiekiamas maistas privalo būti saugus ir jeigu mes perkame maistą parduotuvėse, vadinasi jis atitinka jam keliamus saugos reikalavimus.
„Aišku, žuvyse teršalų koncentracijos leidžiamos didesnės nei kai kuriuose kituose produktuose. Žuvis yra gan užterštas maistas, nes ji net ir laisvai plaukiojanti vandens telkiniuose, gali būti kiek užteršta, nes pats telkinys gali būti nestearilus. Žuvys yra toks produktas, kurio sudėtyje teršalų galime rasti, bet kadangi vykdoma nuolatinė kontrolė, tai ta teršalų koncentracija nepadarys reikšmingos įtakos sveikatai, nes jeigu kalbant apie Lietuvos gyventojus ir tiek, kiek jie suvalgo žuvies, tai absoliučiai jokios rizikos nėra ir nėra net ką kalbėti. Bet teoriškai reikia žinoti, kad žuviai leidžiama turėti daugiau teršalų nei, pavyzdžiui, mėsai“, – paaiškina R. Stukas.
Yra ir nevertingos žuvies, kurios vertėtų privengti
Į klausimą, ar yra nevertingos mums žuvies, profesorius atsako, kad jeigu kalbame ne apie šviežią žuvį ir iš jos gaminamus patiekalus, o žuvies gaminius, tai tuomet tikrai galima diskutuoti, kiek jie mums yra naudingi, nes abejotinos vertės mūsų organizmui gaminių yra daug ir įvairių tokių kaip krabų lazdelės, žuvies piršteliai, konservai, tefteliai ir kita.
„Tokie produktai kažkiek naudingų medžiagų turi, bet jų biologinė vertė ir nauda jau yra nepalyginamai mažesnė. Aišku, privalgę tokių gaminių mes jausimės sotūs, gausime kalorijų, energijos, bet kalbant apie mitybą ir žuvis iš esmės turime galvoti ne tik apie maistinę, bet ir biologinę vertę, naudą sveikatai. Jeigu tuose gaminiuose dar yra ir sintetinių maisto priedų, tai mūsų sveikatai jie tikrai nieko gero neduoda“, – sako R. Stukas.
Profesorius teigia, kad kai kalbame apie marinuotas, rūkytas žuvis, tai čia yra konservavimo būdai tam, kad maistas būtų išlaikytas ilgesnį laiką ir suteikiantis vienokias ar kitokiais maistines savybes: „Tokie kaip konservai, nors ir saugūs valgyti, tiesiog yra dirbtinai pasendintas maistas. Principas ir pagrindinė taisyklė yra labai elementari – sveikiausias yra šviežias maistas, o jeigu yra rūkyta žuvis, tarkime, klasikiu būdu – dūminiu, tai ji nėra sveikatai palankus gamybos būdas, nes dūme yra įvairių medžiagų, dervų, kurių mums nereikia. Dabar yra naujosios technologijos, kuomet sintetinių maisto priedų pagalba yra išgaunamas rūkytos žuvies efektas. Įvedamos medžiagos, kurios nėra palankios mūsų sveikatai. Bet jeigu tokių gaminių, žuvų valgoma nedaug, tai aišku jos tikrai neturi reikšmingos įtakos sveikatai. Jeigu būtų kasdienės mitybos įpročiai – valgyti rūkytą žuvį, tai, aišku, būtų jau negerai, bet kai kalbame apie šventinį laikotarpį, kuomet žmogus suvalo tokių patiekalų, tai jie jam abosoliučiai nepakenks, tik labai svarbu – nepersivalgyti“.
Silkės pataluose nereiktų vadinti silke ir švęsti saikingai
Paklausus, kuri silkė yra sveikiausia: marinuota, sūdyta, dūmo ar kito skonio, profesorius sako, kad labai priklauso ir nuo skonio, ir nuo patiekalo, kokį norima gaminti, tačiau reiktų nepamiršti, kad silkė savo sudėtyje turi druskos, ir tie, kurie serga hipertenzija, turi žinoti, kad didesnis druskos kiekis kelia kraujospūdį, tai vadinasi silkės neturėtų daug valgyti, bet per šventinį laikotarpį, jeigu įsidės nedidelę porcijos nesvarbu kaip paruoštos, tai tikrai nesugadins sveikatos, o tik nuotaiką pakels!
„Kokį silkės patiekalą bevalgytume, principai yra tie patys: jeigu silkė yra marinuota su svogūnais, galima sakyti, kad tai yra grynas produktas, bet jeigu mes valgome silkę pataluose, tai jau tos silkės ten bus koks 30 proc., o patalų – 70 proc., kuriuos sudaro ir majonezas, ir kiaušiniai, ir kiti komponentai. Tad ir mes tada valgome ne silkę, o patiekalą“, – paaiškina R. Stukas.
Bėda, pasak profesoriaus, yra tame, kad ant mūsų šventinio stalo nugula nekasdienis maistas, kuris yra dar skanesnis, dar kvapnesnis, dar gražiau atrodo ir žadina apetitą. Todėl žmonės tokio maisto privalgo dideliais kiekiais. Ir jeigu yra virškinimo sistemos, skrandžio, kasos, žarnyno problemos ar fermentų aktyvumas labai mažas, iš karto gali reaguoti organizmas ir žmogus pasijus blogai. Tad svarbiausia yra nepersivalgyti, o mėgautis maistu mažu kiekiais, skanaujant, valgyti po truputuką, mėgautis ir nesuvesti švenčių tik į skrandžio prikrovimą, o geriau kuo daugiau laiko skirti vienas kitam.