Smegenims irgi reikia poilsio
Laidoje dr. U. Neniškytė sakė, kad smegenims reikia poilsio, tai labai svarbu, bet kūnas ir smegenys ilsisi skirtingai. Kūno poilsis dažniausiai būna pogulis, nieko neveikimas, o smegenys niekada „neišsijungia“, net kai miegame.
Tačiau smegenims reikia veiklos pokyčių, kitokios rutinos, ypač per atostogas.
„Iš psichologinių, žmonių elgsenos tyrimų žinome, kad veiklos pokytis iš tiesų padeda naudoti kiek kitaip smegenis, kai grįžtame po atostogų. Vienas iš kritinių dalykų yra kūrybiškumas – kai pailsime, prisirenkame naujų patirčių, atsipalaiduojame, atsiribojame nuo degančių darbų, tai suteikia galimybę kiek kitaip pasižiūrėti į darbus“, – Žinių radijo laidoje „Mokslas suprantamai“ sakė dr. U. Neniškytė.
Dar viena labai svarbi veikla smegenims yra fizinis aktyvumas. Pasak mokslininkės, tai yra labai gerai dėl dviejų dalykų: visų pirma, kai pradedame užsiimti fiziniu aktyvumu, ypač vasarą, dažnai pakeičiame ir aplinką, įsijungiame į visai kitą režimą.
„Kai išeiname į mišką, dažniausiai jaučiamės kitaip, nei sėdėdami prie darbo stalo, mes pereiname į kiek kitokias smegenų būkles ir galime pasinaudoti tuo, kad pailsėtume protiškai ir psichologiškai. Kita vertus, pats fizinis aktyvumas yra būtinas gerai smegenų veiklai. Kadangi Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mūsų mirties priežastis, tai neišvengiamai kenkia ir mūsų smegenims, nes smegenys yra daugiausiai energijos sunaudojantis organas, kuris visą energiją gauna per gerą kraujotaką“, – kalbėjo mokslininkė.
Tad jei kraujotaka sutrikusi visame kūne, ji sutrikusi ir smegenyse. Geriausias būdas to išvengti – fizinis aktyvumas, mat net ir senėjantiems žmonėms fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti aštrų mąstymą ir šviesų protą.
Smegenų efektyvumo žudikas
Pasak U. Neniškytės, daugiaveika, (angliškai multitasking), kai vienu metu daromi keli darbai, smarkiai mažina smegenų veiklos efektyvumą.
„Kai bandome atlikti kelias užduotis vienu metu, dėmesys nuolat šokinėja. Priklausomai nuo užduoties, naudojame skirtingas smegenų sritis, todėl smegenų efektyvumas šokinėja tarp skirtingų zonų.
Tam, kad pasiektume maksimalų smegenų efektyvumą, mums užtenka maždaug 10 minučių būti susitelkus į vieną užduotį, o kai dėmesys šokinėja, to maksimalaus efektyvumo niekada ir nepasiekiame“, – kalbėjo mokslininkė.
Kaip teigė pašnekovė, smegenų efektyvumas taip gali sumažėti net iki 30 proc.
„Tai labai dideli skaičiai, nes gyvename aplinkoje, kurioje yra labai daug stimulų ir dėmesį nukreipiančių dalykų. Jei visi veikiame tik 70 proc. efektyvumu, iš tiesų esame 1,5 karto protingesni nei kasdien jaučiamės. Tai tikrai neišnaudota smegenų galia, kurią galima panaudoti išmokstant vėl sutelkti smegenų dėmesį“, – sakė U. Neniškytė.
Kūdikiai, maži vaikai moka geriau sutelkti visą savo dėmesį, nes jiems neužtenka pajėgumų blaškytis. Bet augant, o ypač tada, kai tėvai duoda išmaniąsias technologijas, vaikai išmoksta blaškytis.
„Pasaulyje visko jau yra per daug, todėl linkiu ramybės ir atsiriboti nuo baimės kažką praleisti, nes faktas, kad praleisime, nesvarbu, ar bijosime, ar ne. Taip pat šiek tiek gurmaniškumo patirtims, naujoms veikloms, į jas sutelkti dėmesį ir paimti, kiek galima daugiausiai“, – sakė dr. U. Neniškytė.
Ilgas miegas neskatina mirtingumo
Kaip pasakojo dr. U. Neniškytė, įdomūs tyrimai buvo atlikti su vaikais, kurie turi mokymosi sutrikimų – paaiškėjo, kad trečdalis jų iš tiesų turi ne mokymosi, o miego sutrikimus. Pakoregavus šių vaikų miegą, mokymosi sutrikimų neliko.
„Daugybė žmonių, gyvendami šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame labai daug technologijų, diktuojamas gyvenimo ritmas ne visai sutampa su cirkadiniais ritmais, dėl to turime chroniškai neišsimiegančius žmones. Papasakojau apie tyrimą su vaikais, bet tai visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Kiekvienas turi tinkamai išsimiegoti“, – sakė mokslininkė.
Tačiau stebuklingos formulės, kuri apskaičiuotų, kiek tiksliai reikia miegoti, nėra, svarbiausia yra stebėti save. Geriausia – pabusti prieš pat nuskambant žadintuvui ar kai jis nuskamba, bet nenorint dar pasnausti.
Mokslininkė taip pat paneigia teiginį, kad per ilgas miegas didina mirtingumą.
„Nėra tokių tyrimų, kurie rodo, kad miego gali būti per daug. Kai miegas ilgėja, tai rodo, kad kažkas negerai su sveikata, o sveikatos problemos gali lemti didesnį mirtingumą. Tačiau per ilgas miegas neskatina didesnio mirtingumo“, – pastebėjo dr. U. Neniškytė.
Laidoje taip pat kalbėta apie cukrų. Mokslininkė papasakojo, kad dėl evoliucijos esame taip susiformavę, jog norėtume jo gauti.
„Laukinėje gamtoje cukraus yra mažai ir tai yra labai geras energijos šaltinis. Suvalgę cukraus mes jaučiamės gerai, tai skatina jo valgyti daugiau. Tačiau per pastaruosius porą šimtų metų pramonės revoliucija lėmė, kad cukraus yra visur aplinkui ir gerokai per daug. Ir dabar turime sąmoningai valdydami, slopindami savo impulsus pradėti nebeklausyti tų senųjų smegenų, kad cukrus labai gerai. Problema ta, kad paruoštas vartoti maistas turi labai daug cukraus“, – sakė dr. U. Neniškytė.
O jei norime pridėtinio cukraus vengti, turime maistą gamintis patys, tačiau tai ne visada suderinama su gyvenimo būdu.
„Aš pati tikrai absoliučiai neišvengiu pridėtinio cukraus, nes jei nespėji papietauti normalaus maisto, reikia kokio nors užkandžio. Bet visur turime laikytis balanso. Per didelis cukraus kiekis nėra naudingas, tačiau mūsų kūnas prisitaikęs jį pašalinti, jei visos sistemos veikia gerai“, – sakė dr. U. Neniškytė.
