Paaiškino, nuo kiek metų žmogus darbo rinkoje yra laikomas vyresnio amžiaus ir kokios galimybės jam susirasti darbą

Diskriminacija dėl amžiaus – vis dar opi problema, ypač darbo rinkoje. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotas tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, jog šalyje labai ar iš dalies paplitusi vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija. Didelė dalis apklausos dalyvių nurodė asmeniškai darbo santykiuose susidūrę su diskriminacija būtent amžiaus pagrindu. Apie tai, kokia yra situacija darbo rinkoje, papasakojo Užimtumo tarnybos atstovas Liudas Dapkus. Jam antrino ir savo patirtimi dalijosi BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.

Jaunesni vadovai darbina jaunesnius darbuotojus

Daugeliui kyla natūralus klausimus – kas yra vyresnio amžiaus žmogus? Anot L. Dapkaus, tradiciškai išskiriamos kelios amžiaus grupės, kurios metai iš metų nelabai keičiasi. „Pirmoji grupė yra 50+ amžiaus žmonės, antroji – 60+ ir trečioji – 65+. Akivaizdu, kad Lietuva sensta ir sensta net sparčiau už kai kurias senas Europos valstybes. Darbo rinkoje šiuo metu yra apie 10 proc. žmonių, kurie jau oficialiai galėtų ilsėtis, bet vis dar dirba. Manoma, kad jei jie išeitų darbo, rinkai būtų sunku, ypač čia kalbama apie sveikatos apsaugos ir švietimo sritis“, – pasakojo Užimtumo tarnybos atstovas.

Anot jo, lietuvių požiūrį į darbą ir apskritai darbo rinką gerokai pakoregavo pandemija. „Lietuvoje gyvena apie 270 tūkst. 50-64 metų žmonių. Iš jų 78 tūkst. pradėjo ieškotis darbo. Analizuojant jų paieškas, paaiškėjo, kad tokio amžiaus žmonės iš tiesų turi mažesnius karjeros lūkesčius proporcingai jų amžiui. Kitaip tariant, jie yra sėslesni, mažiau mobilūs, kartais stokoja motyvacijos, smalsumo, geriau nori būti sargu ar kilnoti prekes, nors buvo inžinierius ar valdymo grandies darbuotojas. Kitas akivaizdus faktas, kad tokie žmonės ilgiau ieškosi darbo. Jiems tai užtrunka tris kartus ilgiau nei jaunesniems specialistams“, – teigė pašnekovas.

Ar vyresnio amžiaus žmogus bus priimtas į darbą, ar ne, kartais lemia net jo vadovo amžius. „Tarkime, jei vadovas yra X kartos, jis gali padaryti vienokius sprendimus, jei tai žmogus iš Z kartos, labiau tikėtina, kad įdarbins savo amžiaus žmones, bet tai irgi ne taisyklė, greičiau įžvelgiama tendencija“, – sakė L. Dapkus.

Vis dėlto visuomenei sparčiai senstant gali būti, kad darbdaviai netrukus neturės kito pasirinkimo, kaip kad nebežiūrėti į gimimo datą. „Reikia pripažinti, kad mūsų valstybės ištekliai senka, todėl griebiamasi įvairių būdų, kaip pritraukti darbo jėgą. Pavyzdžiui, visai sėkmingai bandoma susigrąžinti svetur gyvenančius emigrantus. Kitas dalykas – subsidijos. Darbdavys gauna subsidijas iš valstybės, įdarbindamas vyresnio amžiaus žmogų. Kol kas tokių priemonių veiksmingumas dar negali pasigirti dideliais skaičiais, bet, pavyzdžiui, pernai aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 3 tūkst. žmonių vyresnių nei 60 metų. Iš jų 72 proc. buvo įdarbinti“, – pasakojo specialistas.

Amžiaus skirtumai – privalumas

BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė J. Krikščiūnė pasakojo, kad jų įmonėje specialia kampanija siekiama sumažinti diskriminaciją dėl amžiaus ir tai puikiai veikia. „Norėčiau pradėti nuo to, kad, anot įvairių paskaičiavimų, skelbiama, jog 2040 metais kas antras Lietuvos gyventojas bus virš 50 metų. Tai ketvirtadalis populiacijos. Šiandien apklausos rodo, kad net 8 iš 10 gyventojų jaučia diskriminaciją dėl amžiaus darbo rinkoje. Mes norime naikinti tuos stereotipus. Šiuo metu BTA įmonėje dirba virš 500 darbuotojų, kurių amžiaus spektras yra labai platus. Turime jauniausius 20 metų darbuotojus ir vyriausius, kurie atšventė 70 metų jubiliejų. Kas ketvirtas mūsų darbuotojas yra 50+ amžiaus. Esame įvairove pasižyminti organizacija. Ir tai yra mūsų stiprybė“, – sakė specialistė.

Anot jos, nepriklausomai nuo amžiaus visi darbuotojai puikiai įsilieja į kolektyvą, mokosi vieni iš kitų ir dalijasi savo patirtimi. „Tai tik stereotipas, kad vyresnio amžiaus žmogus yra neimlus naujovėms ir pan. Aš sakau, kad ištrinkime iš savo gyvenimo aprašymo gimimo metus, o verčiau pažymėkime savo stiprybes, kvalifikacijas, baigtus mokslus ar kursus. Žmonės yra skirtingi ir tai yra privalumas. Mes stengiamės pritraukti tuos vyresnius žmones, jie geba mokytis, turi motyvacijos. Mačiau puikių pavyzdžių, kai vyresnio amžiaus žmogus, neturintis patirties, išmoko ir parodė aukščiausius profesinius rezultatus“, – pasakojo J. Krikščiūnė.

Ji tikisi, kad tokie pavyzdžiai įkvėps ir kitus darbdavius lanksčiau žiūrėti į vyresnio amžiaus kandidatus ir suteikti jiems šansą.