Laistyti daugiau ar ne?

Kaip taip gali būti – viena namuose auginta gėlė nudžiūvo, kita – kone akyse nuleipo, nors laistėte kaip įprastai. Pasirodo, ne viskas taip paprasta: vasaros metu gėlės susiduria su įvairiausiais iššūkiais, o vandens trūkumas, kaip ir perteklius, gėlėms gali būti pražūtingas.

„Vasarą aktyviai vyksta kambarinių gėlių fotosintezė, kuri yra tiesiogiai susijusi su saule. Kuomet saulė yra aktyvi, vyksta ir fotosintezės procesas. Jo metu naudojamas vanduo, tad viena pagrindinių taisyklių, kurių negalima pamiršti šiltuoju metų laiku – augalus reikia lieti dažniau“ – teigia parduotuvės „Kambarinės gėlės“ savininkė.

Tiesa, svarbu žinoti, kurie augalai mėgsta drėgmę, o kuriems būtina leisti išdžiūti, mat kai kuriems augalams perlaistymas kur kas pavojingesnis, nei sausra. O ką daryti, jei išvykti ketinama savaitei ar net dviem? Gausiai palaistyti ir taip „kompensuoti“ drėgmės trūkumą, anot specialistės, ne pats geriausias pasirinkimas. Daugėjant vandens molekulių šaknyse mažėja deguonies molekulės, tad šaknys gali pradėti dusti, o nemalonias pasekmes pamatysite grįžę po atostogų – augalų lapai bus pageltę, dėmėti.

Gėlės namuose

„Jei išvykstate ilgesniam nei savaitės laikotarpiui, galima augalus palieti šiek tiek gausiau. Taip pat svarbu patraukti juos toliau nuo langų ir, jei įmanoma, sustatyti grupėje. Sustačius augalus vienoje krūvoje bus sukurtas tinkamiausias mikroklimatas, tad vandens garinimas ir jo naudojimas nebus toks aktyvus, kaip prie kaitrios saulės. Idealu, jei šalia paliktumėte indą su vandeniu, kuris garuos ir sukurs augalams dar tinkamesnį mikroklimatą“, – pasakoja O. Dvarvytytė.

Jei namuose esantys langai yra orientuoti į pietvakarių, pietų ar pietryčių puses – vasarą augalus reikėtų laistyti ir dažniau, ir gausiau.

„Kuomet saulė būna labai aktyvi, net egzotiniai augalai, kurie natūraliose gamtos sąlygose auga po kaitriausia saule, namuose šiek tiek praranda gebėjimą ištverti saulės spindulius. Jei įsigijote naują augalą, statyti jo prie lango, į kurį nuolat šviečia saulė, nereikėtų. Galima jį apgyvendinti šiek tiek toliau nuo lango – taip augalas pripras prie naujų sąlygų, bus apsaugotas nuo galimo nudegimo. Toks augalo pratinimas gali užtrukti nuo savaitės iki dviejų. Tuomet jį galima perkelti ir arčiau lango“, – teigia O. Dvarvytytė.

Vasarą dairosi pagalbininkų

Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė pastebi, kad žmonės namuose esančių gėlių gerove įprastai susirūpina pavasarį, tad aktyviausi gėlių priežiūros prekių pardavimai būna kovo-balandžio mėnesiais, tačiau gėlių priežiūrai skirtos priemonės pirkėjams aktualios išlieka ir vasaros metu.

Jei namuose esantys langai yra orientuoti į pietvakarių, pietų ar pietryčių puses – vasarą augalus reikėtų laistyti ir dažniau, ir gausiau.

„Prasidėjus pavasariui dauguma ima rūpintis kambarinėmis gėlėmis, jas persodina, tad pastebimi augantys augalams sodinti skirtos žemės, trąšų, pirštinių pardavimai. Šių augalų priežiūrai skirtų priemonių pirkėjai dairosi ir vasaros metu“, – teigia V. Budrienė.

Nenorintys rūpintis nuolatiniu gėlių laistymu, neretai susigundo įsigyti ir įvairių pagalbininkų – specialių priemonių, kurios gali padėti išlaikyti drėgmę žemėje, tad augalus galima lieti rečiau. Tačiau ne visos priemonės tinkamos kambariniams augalams.

„Dažniausia bėda su kambarinių augalų priežiūra – jų perlaistymas, todėl vandens granulių, kurios įsimaišo į žemes ir padeda išlaikyti drėgmę, kambariniams augalams naudoti nerekomenduočiau. Hidrogranulės galėtų padėti labai saulėtuose ir karštuose namuose, jei būtų naudojamos tik vasarą, tačiau rudenį augalas turėtų būti persodinamas į kitą substratą. Bet nereikėtų pamiršti, kad dažnas persodinimas augalui nėra sveika“, – teigia pašnekovė.

Anot specialistės, minėtos vandens granulės galėtų būti naudingos terasiniams ir balkono augalams, ypatingai jei terasa ar balkonas yra orientuoti į kaitriąją pusę.

Dar vienas populiarus parduotuvėse siūlomas pagalbininkas – į žemę įsikišantis vandens burbulas. Šią priemonę galima naudoti, jei augalui reikalinga nuolatinė drėgna bei neišdžiūstanti žemė.

„Jei išvykstate ilgam, vandens burbulai galėtų padėti pasirūpinti tokiais augalais kaip begonijos, kalatėjos, paparčiai. Tačiau jei ketinate naudoti vandens burbulą, prieš išvažiuodami savo augalų gausiai neliekite – vanduo iš burbulo į žemę skverbsis palaipsniui ir taip aprūpins jį reikiama drėgme. Jei namuose ketinate nebūti vos savaitę, pakaks ir įprasto palaistymo prieš išvykimą“, – teigia pašnekovė.

Saugoti augalus reikia ir nuo kenkėjų

Kambarinių augalų specialistė atkreipia dėmesį, kad vasaros metu augalus ypatingai svarbu saugoti ne tik nuo drėgmės stygiaus ar pertekliaus, bet ir nuo juos puolančių kenkėjų, kurie į namus patenka pačiais įvairiausiais būdais – pro atidarytus langus ar parsinešus juos su šviežiomis daržo gėrybėmis.

Laistydami augalus nepamirškite pasižiūrėti į apatines lapų puses – ar ant jų nėra svetimkūnių. Tik nepamirškite, kad ne visi vabaliukai yra kenkėjai. Pavyzdžiui, boružėlės arba vorai – augalų draugai, kurie apsaugo juos nuo kenkėjų, mat jais minta.

„Jeigu laiku nepastebime kenkėjų, jie pradeda rimtai žaloti kambarinius augalus: šie lėčiau auga, prasčiau atrodo, pradeda nykti, – pasakoja pašnekovė. – Reikėtų atkreipti dėmesį į baltus pūkelius, taip pat – juodus judančius taškelius. Būtina stebėti, ar nuo augalo nekrenta lapeliai, ar nėra skaidrių lašiukų.“

Minėtieji skaidrūs lašiukai, anot specialistės, yra vadinamasis lipčius – medžiaga, kurią išskiria kenkėjai. Kuomet pastarieji pradeda misti augalu ir siurbia jo sultis, suvirškinę pašalina vadinamąjį lipčių.

Jeigu laiku nepastebime kenkėjų, jie pradeda rimtai žaloti kambarinius augalus.

„Tai rodo, kad augalas turi kenkėjų, nors galbūt mes jų ir nematome. Pastebėjus tokius lašiukus būtina imtis veiksmų – laistyti ar purkšti insekticidais arba natūraliomis priemonėmis, padėsiančiomis įveikti kenkėjus. Tačiau kur kas paprasčiau yra ne kovoti, o imtis prevencinių priemonių ir profilaktiškai nupurkšti augalus žaliuoju muilu ir priemonėmis, stiprinančiomis augalo imunitetą“,– pataria O. Dvarvytytė.