Nors apie Joninių tradicijas esame girdėję visi, retas žino tikrąsias šių tradicijų ištakas ir reikšmes. O ir pačią Joninių šventę neretai painioja su tuo pačiu metu lietuvių švenčiamomis Rasomis.
„Nors šios šventės – labai persipynusios ir glaudžiai susijusios, iš tiesų kiekviena turi savitas tradicijas, – pasakoja Valstybinės Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos edukacinių ir kultūrinių veiklų koordinatorius Jonas Vitkūnas. – Joninių naktį ieškome paparčio žiedo, deginame laužus, plukdome vainikus. Tuo tarpu Rasos šventė turi archajišką potekstę ir yra lyg įžanga į Jonines. Būtent šią dieną džiaugiamasi visos gamtos didžiausiu suvešėjimu bei atliekamos tam tikros apeigos“, – pasakoja pašnekovas.
Viena populiariausių iki šių dienų išlikusių Joninių nakties tradicijų – paparčio žiedo paieškos. Tikima, kad jis prasiskleidžia vos kartą per 100 metų ir tik šią ypatingą, mistika apipintą Joninių naktį. Tas, kuriam pasiseks surasti aiškiaregystės simboliu laikomą paparčio žiedą, bus apdovanotas gyvenimiška išmintimi ir žiniomis.
Ypatingą reikšmę Joninių naktį turi ir deginami laužai, taip pat maudynės upėse, ežeruose, tvenkiniuose. Nuo seno tikima, kad dvi priešingos stichijos – ugnis ir vanduo – šią naktį pasižymi ypač stipriomis magiškomis galiomis. Norintiems pasisemti pačios žemės dovanojamos energijos, siūloma saulę pasitikti ne tik maudynėmis, bet ir basomis braidant po rytinę rasą.
Ieškantys meilės Joninių naktį turėtų plukdyti savo rankomis pintus gėlių bei žolelių vainikus. Pindami vainiką įpūskite jam šiek tiek meilės magijos: galvokite apie šiltus jausmus ar žmogų, kurį norite pritraukti į savo gyvenimą. Paleidę vainiką į vandenį taip pat galvokite tik apie meilę, juk šią magišką naktį gali išsipildyti visos svajonės.
Saulę pasitikę sotūs
Joninės tradiciškai švenčiamos iki pirmųjų saulės spindulių, tad tam, kad nepraalktumėte, būtina pasirūpinti gardžiu maistu.
Pasak J. Vitkūno, Joninės, kitaip nei Rasos šventė, nuo senų laikų minimos skanaujant pelenuose keptas bulves, ant laužo spirginamus lašinius, įvairius pyragus. Lietuvaičiai šiuo metu dažniausiai šią šventę mini besimėgaudami įvairiais grilyje ar ant laužo keptais mėsos patiekalais. Tai – sotus bei nesudėtingas būdas lengvai pamaitinti svečius bei pasistiprinus turėti energijos linksmybėms iki ryto.
„Šiltuoju sezonu, ypatingai savaitgaliais ir švenčių metu, pastebime didėjančius įvairių paruoštų kepti mėsos gaminių pardavimus. Bene dažniausiai pirkėjai renkasi kiaulienos ir vištienos šašlykus. Tarp pirkėjų mėgstamiausių mėsos patiekalų – ir kiaulienos dešrelės, įvairių skonių marinuoti vištienos sparneliai“ – pasakoja Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ kūrėja Kristina Pišniukaitė–Šimkienė tikina, kad ant grotelių galima kepti praktiškai viską, tad vien tradiciniais šašlykais apsiriboti nereikėtų.
„Pas mus lauke verda skanus gyvenimas – atsisveikinome su šašlykais, o ant grotelių kaskart kepame vis kitus patiekalus – nuo sparnelių ir šonkauliukų iki varškės sūrio, troškinių, picų ir pyragų. Šį kartą kepame plokščią viščiuką, o garnyrui – visą daržovių vaivorykštę: česnakiniu sviestu gardintus kukurūzus, cukiniją, smidrus, paprikas ir pomidorus, o visą skonių derinį tobulai užbaigė česnakinis jogurto padažas“ – sako prekybos tinklo „Iki“ ambasadorė ir dalinasi gardžiu receptu, kuris neabejotinai papuoš artėjančių Joninių stalą.
Viščiukui reikės:
• 1 viščiuko
• 3 v.š. aliejaus
• 1 v.š. obuolių sidro acto
• 3 skiltelių česnako
• 1 a.š. druskos
• Žiupsnelio pipirų
• 1 a.š. maltos rūkytos paprikos
• 1/2 a.š. rudojo cukraus
• Saujos įvairių šviežių žolelių arba 1 a.š. džiovintų žolelių
Daržovėms reikės:
• Įvairių daržovių
• 3 v.š. sviesto
• 2 skiltelių česnako
• Druskos, pipirų
• Saujos įvairių šviežių žolelių arba 1 a.š. džiovintų žolelių
Česnakiniam padažui reikės:
• 4 v.š. graikiško jogurto
• 2 skiltelių česnako
• Žiupsnelio druskos, pipirų ir cukraus
• Šlakelio citrinos sulčių
• Saujelės krapų arba žiupsnelio džiovintų krapų
Gaminame:
Dieną prieš kepimą paruošiame ir pamarinuojame viščiuką. Aštriu peiliu arba specialiomis žirklėmis pašaliname viščiuko nugaros kaulą, atverčiame taip, kad gulėtų krūtinėle į viršų ir rankomis dar paspaudžiame, kad viščiukas taptų plokščias.
Indelyje sumaišome aliejų, actą, tarkuotą česnaką ir prieskonius. Šiuo mišiniu iš visų pusių aptepame viščiuką, nepamirštame kur įmanoma ištepti marinatu ir po odele. indą su viščiuku apdengiame maistine plėvele ir siunčiame nakčiai į šaldytuvą.
Paruošiame kepsninę kepimui tiesioginėje kaitroje. Kepame 160 laipsnių temperatūroje 20 minučių ant tos pusės, kuri pilnai padengta odele. Tuomet apverčiame viščiuką ir kepame dar apie 40 minučių arba kol vidinė mėsos temperatūra pasiekia 75 laipsnius.
Kai viščiukas iškepa, atidedame jį ir apdengiame folija, kol iškeps daržovės.
Paruošiame česnakinį padažą: indelyje sumaišome jogurtą su trintu česnaku ir kitais padažo ingredientais.
Paruošiame česnakinį sviestą daržovėms: lydytą sviestą sumaišome su trintu česnaku, druska, pipirais ir žolelėmis.
Daržoves dedame ant grilio, kepdami kartas nuo karto patepame česnakiniu sviestu. Kepimo laikas visoms daržovėms skirtingas, tad tiesiog kepdami prižiūrėkite kiekvieną atskirai ir kai iškepa, atidėkite.
Viščiuką supjaustome dalimis, patiekiame su keptomis daržovėmis ir česn