Griežtoms dietoms – griežtas „ne“
Kaip pasakoja D. Vaitkevičiūtė, prasidėjus šiltajam metų sezonui, labai dažnai žmonės patys imasi labai griežtų ir alinančių dietų. Ir nors, pasak jos, tokie sprendimai ir gali padėti numesti svorio, reikėtų labai pagalvoti apie šių dietų poveikį žmogaus organizmui.
„Jei žmogus imasi stipriai deficitinių valgiaraščių, hipokalorinio plano, vieno produkto dietos ar labai riboja maisto kiekius, per mėnesį numesti 5–10 kilogramų – tikrai įmanoma. Tačiau remiantis rekomendacijomis ir priklausomai nuo žmogaus pirminio svorio, sveikas svorio kritimas yra 3–4 kilogramai per mėnesį“, – aiškina D. Vaitkevičiūtė.
Anot jos, svorio korekcija yra tikslingas, ilgą laikotarpį besitęsiantis procesas, todėl rizikuojant savo sveikata, imtis drastiškų priemonių – tikrai nerekomenduotina.
„Alindami savo organizmą, galime iššaukti papildomas sveikatos problemas: nuo paprasto galvos skausmo, pykinimo ar silpnumo jausmo iki virškinimo sutrikimų ir net širdies problemų“, – teigia D. Vaitkevičiūtė.
Subalansuota mityba – raktas į sėkmę
Pasak dietologės, norint numesti svorio, nereikėtų savo valgiaraštį apriboti vien salotos lapais ar kruopomis, nes tinkamai funkcionuojančiam žmogaus organizmui reikalingas kur kas platesnis maisto racionas.
„Netiesa, kad žiemą reikia daugiau riebaus maisto, o atėjus pavasariui užteks maitintis tik vaisiais ir daržovėmis. Į maisto racioną turėtų patekti tiek mėsa, tiek ir žuvis, nes vieno ar kelių produktų dieta tinkamai neaprūpina žmogaus organizmo visomis reikalingomis medžiagomis. Žinoma, didesnis daržovių racionas visada yra sveikintinas dalykas“, – sako mitybos specialistė.
Ne ką mažiau, jos teigimu, svarbus yra ir valgymo laikas bei ritmas. „Valgymo režimas yra individualus žmogaus sprendimas, tačiau, pavyzdžiui, visą dieną nevalgius, o vakare skrandį pripildžius maistu, atsiranda antsvorio, širdies kraujagyslių ligų, cukrinio debeto, skrandžio opos rizika. Labai svarbu, kad skrandis nebūtų ilgam laikui paliktas tuščias, todėl tik reguliarus ir subalansuotas maitinimosi ritmas – 3–4 kartai per dieną, gali padėti išvengti minėtų ligų bei leisti tinkamai mesti svorį“, – aiškina D. Vaitkevičiūtė.
Dietologės teigimu, pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės imasi sveikatingumo programų ar tų pačių dietų, kurios padėjo jų šeimos nariams ar draugams. Tačiau tiesa ta, kad kiekvieno žmogaus organizmas, fizinė būsena – skirtingi, todėl kas veikė vienam, nebūtinai tiks kitam.
„Neretas atvejis, kai žmogus kažkur išgirsta ar perskaito apie stebuklingą dietą ir su nieko nepasitaręs ar pasikonsultavęs, jos imasi. Geriausiu atveju – jam ta dieta tiks, viskas bus gerai, tačiau kur kas dažniau ji ne tik, kad gali nepadėti, bet dar ir pakenkti. Todėl žmonėms, kurie nori atsikratyti papildomų kilogramų, o ypač tiems, kurie turi antsvorio, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, kurie gali įvertinti jo individualius poreikius bei parinkti geriausią sprendimą“, – teigia D. Vaitkevičiūtė.
Sveiką mitybą pataria derinti su sportu
Jei tinkama mityba, norint numesti nepageidaujamus kilogramus, yra ypač svarbi, tai ne ką mažesnę reikšmę turi ir fizinis aktyvumas, todėl, kaip sako V. Musvydaitė, nereikėtų apsiriboti vien tik subalansuotu valgymu, bet vertėtų ir pakankamai judėti.
„Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausiu prioritetu turėtų tapti ne numesti kilogramai, o pačio žmogaus savijauta, todėl fizinis aktyvumas čia atlieka labai reikšmingą vaidmenį. Tik judėdami, mes galime jaustis gerai, būti optimistiški ir mėgautis gyvenimu“, – sako pašnekovė.
Tačiau, pasak jos, kaip ir su maistu, taip ir su sportu, nereikėtų „perlenkti lazdos“.
„Dažnai žmonės vieną dieną atsikelia ir nusprendžia, kad dabar jiems reikia greitai numesti 10 kilogramų, pradeda sportuoti, bėgioti ne pagal savo galimybes, „sėdasi ant grikių dietos“ ir galvoja, kad viskas bus gerai. Tačiau niekas tikrai nebus gerai – jausitės pervargę, nusilpę, blogos nuotaikos ir galiausiai viską mesite. Todėl subalansavus mitybą, sportuoti taip pat reikėtų pradėti po truputį“, – teigia V. Musvydaitė.
Pradėkite nuo paprastų pratimų
Anot sveikatingumo specialistės, metant svorį, pradžioje reikėtų pradėti nuo mažesnių siekių, o gerėjant fizinėms galimybės, po truputį didinti užsibrėžtus tikslus.
„Jei per žiemą fiziniam aktyvumui neskyrėte ar skyrėte labai mažai laiko, tai net ir keli nubėgti kilometrai gali tapti iššūkiu, kurio nenorėsite pakartoti. Todėl pradžiai rekomenduoju rinktis ėjimą. Remiantis „#walk15“ statistika, lietuviai per dieną vidutiniškai nueina 4500 žingsnių, tačiau tai yra tik pusė rekomenduotino aktyvumo. Tad, pavyzdžiui, užsibrėžus tikslą per keletą savaičių numesti 2–3 kilogramus, 10 tūkst. žingsnių per dieną tikrai gali padėti“, – sako buvusi lengvaatletė.
Kiek vėliau, kaip pataria V. Musvydaitė, ėjimą galima kartais keisti bėgimu ir tik galiausiai, kai esate sutvirtėjęs, – pradėti bėgioti.
„Kai kūnas parodo, kad 10 tūkst. žingsnių jam jau yra niekis, tuomet galima imti kaitalioti bėgimą su ėjimu – 1 km ėjimo, 500 m – bėgimo ir t. t. Kai ir toks tempas tampa lengvai įveikiamas, tuomet galite imtis vien bėgimo, ir palaipsniui ilginti nubėgtus kilometrus“, – sako pašnekovė.
Jos teigimu, nereikėtų pamiršti ir sporto namuose. „Kiekvienas rytas pirmiausia turėtų prasidėti nuo apsikabinimo su savo šeimos nariais, kad jaustume kuo daugiau pozityvo, o tuomet reikėtų imtis lengvos, 5 minučių trukmės, mankštos: kaklo, kojų, liemens pasukimai, rankų mostai, tempimo pratimai. Tokia mankšta neturėtų būti varginanti, tačiau rezultatai turėtų užduoti gerą toną visai dienai“, – tikina V. Musvydaitė.
Imtis sudėtingesnių pratimų ar sporto namuose taip pat galima, tačiau prieš tai, pasak sveikatingumo motyvatorės, reikėtų įvertinti savo galimybes, pasidomėti, kokie pratimai būtų efektyvūs, pasikonsultuoti su tos srities specialistais.
„Kaip nereikia pradėti bėgioti nuo 10 km, taip ir atliekant įvairius pratimus nedera persistengti. Jei iki šiol niekada nesportavome, vertėtu pagalbos paprašyti trenerių ar išmanančių specialistų, o galimybių sportuoti namuose tikrai yra. Tai ir pilatesas, joga, pratimai su gumomis, lazdomis ar svarmenimis. Tačiau tam reikia turėti noro ir motyvacijos, todėl jei ryte sunku atsikelti anksčiau, nesikankinkite, o geriau sportui pasirinkite jums tinkamiausią dienos laiką. Kaip ir norimos kūno formos, taip ir įpročiai nesusiformuoja per keletą savaičių, todėl būkime kantrūs, sportuokime, sveikai maitinkimės ir rezultatai tikrai ateis“, – neabejoja V. Musvydaitė.
Sportuoti kartu su šeima – lengviau
Visai neseniai V. Musvydaitė kartu su „Iki“ prekybos centru paskelbė smagų „Iki“ žingsnių iššūkį ir paskatino lietuvius žingsniuoti bei žingsnius skaičiuoti kartu su visa šeima. Kaip sako organizatoriai, tai būdas savo laisvą laiką, energiją nukreipti smagiai ir naudingai veiklai.
„Sveikas gyvenimo būdas ir sveikatai palanki mityba yra neatsiejamos prekybos tinklo „Iki“ vertybės. Norime parodyti, kad svarbu ugdyti tinkamus ne tik savo, bet ir vaikų įpročius, rinktis fizinį aktyvumą bei sveikesnius maisto produktus. Todėl jau ne vienus metus rengiame ėjimo varžybas, o šiemet inicijuojame ir šeimų žingsnių iššūkį – juk pasivaikščiojimas yra puikus būdas „neužsisėdėti“ ant sofos šiuo karantininiu laikotarpiu“, – sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Šis iššūkis lietuvius skatina daugiau judėti ir iki pavasario vidurio kiekvienam šeimos nariui, dalyvaujančiam šioje akcijoje, nueiti bent 200 tūkst. žingsnių. Užsiregistravę eiti šiame iššūkyje „#walk15“ programėlėje ir šį tikslą pasiekę galės susikurti būtent savo šeimos iššūkį bei varžytis tarpusavyje. „Iki“ žingsnių iššūkio pabaiga – balandžio 24 d.