Po Lietuvą sukrėtusios 14-metės tragedijos prabilo atvirai: jaunimas pasidalijo, ką patiria kasdien

Birželio 10 dieną Alytuje įvyko tragedija – Nemune buvo rasta negyva 14-metė. Policija po šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl privedimo prie savižudybės. Ši žinia sukrėtė visą Lietuvą, o apie emocinę sveikatą prakalbo vis daugiau žmonių. Nors su emociniais sunkumais susiduria kone kiekvienas, ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į paauglius, jaunus žmones, kurie dar ne visada žino, kaip su tuo kovoti. Apie tai, kokius sunkumus išgyvena, kas labiausiai padeda juos įveikti ir ar žino kaip padėti kitam sudėtingose gyvenimo situacijose klausėme pačių jaunų žmonių, o kaip tikslingai reikėtų elgtis, norint pagerinti psichologinę būseną, išvengti toksiškų minčių bei tokių tragiškų nelaimių mums papasakojo „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas, psichologas Mykolas Kriščiūnas.

Su kokiais sunkumais jauni žmonės susiduria kasdienybėje?

Ne paslaptis, kad šių dienų jaunimas dažnai gyvena išties įtemptu gyvenimo ritmu: jau mokykloje tenka derinti mokslus su įvairiomis užklasinėmis veiklomis, baigus mokyklą – skubėti ruoštis naujam gyvenimo etapui, kuriame įtampos taip pat netrūksta. Prie viso to prisideda atsirandantys aukšti lūkesčiai sau bei spaudimas iš aplinkinių:

„Jeigu neišpildau kažkokių sau keliamų lūkesčių, pametu įprastą ritmą, per ilgai užsibūnu vienoje vietoje ir jaučiu, kad netobulėju – vėlgi, kyla daugybė klausimų, norisi užsidaryti nuo žmonių ir kapstytis savo mintyse“, – sako Gustė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas).

Tai pamažu sukelia kasdienį stresą, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir nerimą, kuris trukdo džiaugtis gyvenimu:

„Kasdien susiduriu su emociniais sunkumais, tokiais kaip stresas ir nuovargis. Tai kyla dėl daugelio priežasčių: nuolatinės pastangos suderinti darbą ir studijas, aukšti tiek mano, tiek kitų lūkesčiai, ir laiko trūkumas poilsiui bei asmeniniam gyvenimui. Kartais jaučiu nerimą dėl ateities – ar pavyks sėkmingai užbaigti studijas ir susitvarkyti su darbo užduotimis“, – atskleidžia kita pašnekovė Raminta (vardas pakeistas, redakcijai žinomas).

Prie didelio užimtumo prisideda ir daug kitų problemų, pradedant santykiais su artimaisiais, draugais, partneriu ar partnere, baigiant šiuolaikinių dienų rykšte: vis augančia priklausomybe socialiniams tinklams.

„Negaliu pasakyti, kad mane pačią labai stipriai veikia tai, ką matau socialiniuose tinkluose, tačiau savo artimoje aplinkoje matau tokių jaunuolių pavyzdžių, kurių emocinę būseną tikrai veikia tai, ką jie ten mato. Pavyzdžiui, jeigu visi tavo bendraamžiai dalijasi kažkokiomis sėkmės istorijomis ar tiesiog tuo, kaip įdomiai jie leidžia laisvalaikį, o tuo metu tu sėdi namuose ir laiką leidi kaip nors neproduktyviai – atsiranda kažkoks nerimas. Tai galbūt ir keista, bet tokia jau yra šių dienų realybė“, – pastebi Gustė.

Jaunų žmonių problemos dažnai nurašomos kaip nerimtos, palaikymo iš artimiausių žmonių – šeimos, sulaukti pavyksta tikrai ne visada. „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas pažymi, kad kiekvienam jo asmeninės problemos yra svarbios ir didelės, todėl numenkinti jų nevalia:

„Jaunimo linijoje“ pabrėžiame, kad sunkumais ir skausmu neverta matuotis ir kas vienam gali atrodyti nereikšminga, kitam gali sukelti didelius emocinius sunkumus. Jauni žmonės gali patirti daug liūdesio, gėdos, pykčio ir kitų sunkių emocijų, kurios įneša sunkumo į jų gyvenimą. Priežastys gali būti įvairios – akademiniai sunkumai, bendravimas su bendraamžiais (noras prie jų pritapti, lyginimasis su kitais), patiriamos patyčios ir kitas įvairus socialinis (ir ne tik) stresas. Didelę įtaką turi santykiai šeimoje – jeigu šeimoje vyrauja įtampa (tarp tėvų, kitų šeimos narių), natūralu, kad tai gali įvairiai atsiliepti jaunam žmogui, ypač paaugliui.“

Su emocinės sveikatos krizėmis susiduria vis jaunesni

Šiuo metu vis dažniau kalbama apie tai, kad su psichologinėmis problemomis susiduria vis jaunesni žmonės. Net ir nedidelio amžiaus vaikas jau gali atsidurti vienokioje ar kitokioje sudėtingoje situacijoje, kurios išspręsti jam pačiam nepavyksta. Labai svarbu į tai nenumoti ranka.

„Pagalbos kreipimosi amžius gali būti labai individualus. Pavyzdžiui, net ir mažametis vaikas gali pasakyti savo tėvams ar aplinkiniams, jog jaučiasi prastai, jeigu prie tų žmonių jaučiasi saugus, priimtas. Vyresni vaikai, paaugliai ir bendrai jauni žmonės gali plėsti pagalbos ratą – kalbėtis su bendraamžiais, kitais suaugusiais, kreiptis į „Jaunimo liniją“ ar psichikos sveikatos specialistus. Visgi bet kokiame amžiuje svarbu, kad žmogus turėtų tokią aplinką, kurioje jaustųsi galintis pasidalinti apie kylančius sunkumus“, – sako M. Kriščiūnas.

Kokių sprendimo būdų reikėtų imtis, norint sau padėti?

Nors kiekvienas su savo problemomis pasirenka kovoti skirtingai, ne visada pavyksta atrasti būdą, kuris tam būtų efektyvus. Vieniems gali padėti aktyvus laisvalaikis, pasivaikščiojimas gryname ore, knygų skaitymas, kitiems – buvimas su mylimais žmonėmis, nuoširdus pokalbis.

„Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad neigiamas mintis tiesiog paprastai imu ir nustumiu į šoną. Visų pirma, vyksta ilgas viso to priežasčių apmąstymas, problemos kvestionavimas, galbūt net tam tikras savęs kaltinimas, priklausomai nuo situacijos. Nesistengiu tokių minčių kaip nors užspausti ar nuslopinti. Tiesa, dažnai vien nuo to nepalengvėja. Tada imuosi kitų dalykų – stengiuosi užsiimti tuo, kas man teikia malonumą, ką darydama jaučiuosi rami ir stabili. Man tai gali būti tiesiog pasivaikščiojimas gryname ore, pokalbis su artimais žmonėmis, sportas, knygos skaitymas, kas labai padeda bent trumpam nukreipti mintis, o kartais tiesiog įnikimas į darbus“, – atvirauja Gustė.

Jai antrina ir Raminta, pridurdama, kad prie viso to ji išbandė ir dar vieną metodą, kuris padeda nurimti sudėtingesnėse situacijose. Tai – kvėpavimo pratimai. Išbandžiusi juos mergina džiaugiasi, kad tai – labai efektyvus ir greitas būdas atsipalaiduoti.

Nors pašnekovės dalijasi įvairiausiais metodais, svarbu suprasti, kad tai, kas tinka vienam – nebūtinai tiks kitam bei pajusti ribą, kuomet įprastos veiklos jau neduoda pakankamai naudos ir metas ieškoti specialistų pagalbos.

Daug įtakos daro mus supanti aplinka

Visiems puikiai žinomas posakis „vienas lauke – ne karys“ puikiai tinka, kalbant apie mus supančios aplinkos poveikį emocinei būklei. Psichologas teigia, kad artimieji, draugai dažnai gali tapti ramsčiu, kuris labai svarbus paaugliams bei jauniems žmonėms, kurie dar tik pradeda savarankišką gyvenimą:

„Jauniems žmonėms (ir ne tik) ypač svarbi priimanti aplinka, nesvarbu, ar kalbėtume apie artimųjų suteikiamą emocinę paramą, ar profesionalią specialistų pagalbą. Jų problemų nevertinimas (priimant jų patiriamą sunkumą, o ne jį neigiant ar sumenkinant), aktyvus klausymas (tiesiai kalbant apie patiriamą problemą), kalbėjimas apie jausmus ir juos priimant gali itin padėti atsiverti ir susitvarkyti su intensyviausiomis emocijomis. Nepilnamečiams dirbant su specialistais į pagalbą dažnai yra pasitelkiama ir šeima – tėvai yra kertinė grandis suteikiant pagalbą ir paramą jaunuoliams, kuriems jos labiausiai reikia.“

Nuoširdus klausymasis ir girdėjimas to, kas yra sakoma: atrodo paprasta, tačiau ne visada

Kalbėdamas apie šeimos svarbą, M. Kriščiūnas taip pat pamini kitą svarbų dalyką: aktyvų klausymąsi. Dažnai bendraudami su kitais vis puolame pasiūlyti sprendimo būdus, dalinti patarimus ar bandyti žmogų pralinksminti, tačiau tai toli gražu ne visada yra tai, ko kitas tikisi pasakodamas apie savo jausmus. Ne ką mažiau svarbi dalis: mokėti girdėti ir įsiklausyti. Tai vieningai išskiria ir Z kartos atstovės, o Gustė pabrėžia, kad tai – kone geriausia, ką galime padaryti dėl kito:

„Labiausiai norėčiau pabrėžti būtent įsiklausymo dalį. Man atrodo, kartais mes puolame dalinti savo draugams ar artimiesiems patarimus, tačiau iš tikrųjų neišgirstame, ko žmogui reikia. Manau, kad neįsiklausymas ir atsainių patarimų dalijimas gali tik dar labiau sustiprinti kito žmogaus emocines problemas.“

Pasigenda informacijos apie prieinamą psichologinę pagalbą

Informacijos, ką daryti, norint padėti kitam, atrodo, apstu, tačiau kalbintos merginos pripažįsta, kad ne visada aišku, kokių konkrečių veiksmų reikėtų imtis.

„Man atrodo, yra pakankamai aišku ką daryti ir kaip padėti, pavyzdžiui, savo draugei, kai ji papasakoja apie savo problemas, emocijas. Vis dėlto, tikrai ne visi yra linkę apie tai atvirai kalbėtis arba galvoja, kad savo problemas išspręs vieni. Tada gali būti sunku pastebėti, kad žmogui kažkas yra negerai. Dėl to, mano nuomone, mums, jauniems žmonėms, vertėtų daugiau pasakoti ne tik apie pagalbos būdus, bet ir apie tai, kaip tas problemas galima pastebėti/atpažinti, jeigu realus pokalbis apie jas taip ir neišsivysto“, – sako Gustė.

Supratus, kad nieks nepadeda, imamasi paskutinio šiaudo – psichologo ar psichoterapeuto pagalbos. Galimybių ją gauti siūloma nemažai, tačiau Raminta pripažįsta, kad informacijos sklaidos apie tai pasigenda:

„Visuomenėje yra nemažai informacijos apie psichologinę pagalbą, bet ji ne visada lengvai prieinama ar pakankamai išreklamuota. Manau, kad reikėtų daugiau viešų kampanijų ir informacijos sklaidos apie tai, kur ir kaip galima gauti psichologinę pagalbą.“

Kaip pastebėti, kad šalia esančiam jau reikia pagalbos?

Dalis žmonių apie kamuojančias problemas mėgsta pasipasakoti kitiems, tačiau kiti tai daryti vengia. Kaip teigia „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas, net ir nepasakęs, žmogus apie savo suprastėjusią emocinę sveikatą gali išduoti kitais būdais:

1. Gali pasikeisti elgesys – pasireikšti atsitraukimas nuo socialinių veiklų, padidėjęs rizikingas elgesys, prastėjantys akademiniai pasiekimai.

2. Simptomai taip pat gali būti emociniai – vyraujantis liūdesys, nerimas, beprasmybė ar nuotaikų kaitos.

3. Pasireikšti gali ir fiziniais ženklais – stipriai pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), miego sutrikimai, dažnėjantys fiziniai skausmai be aiškių priežasčių.

Pastebėjus didesnius pokyčius artimojo gyvenime, galime paklausti, ar viskas gerai, pasiūlyti savo pagalbą ir įsitikinti, kaip yra iš tikrųjų. Juk tai – nieko nekainuoja!

Praktiniai patarimai, kaip pradėti pokalbį ir tinkamai paklausti, kas nutiko

Kone kiekvienas yra atsidūręs situacijoje, kai ne laiku ir ne vietoje ištartas žodis, nors ir pasakytas norint situaciją pagerinti, viską tik dar labiau pablogino. Mokėti užmegzti pokalbį ir leisti žmogui atsiverti yra būtina, norint išvengti nesusipratimų, o tai ypač aktualu, kai jau kalbame apie prevencines priemones intensyvioms toksiškoms mintims, gyvenimo beprasmybės matyme.

„Visada galima atkreipti dėmesį į pastebėtus žmogaus elgesio, emocijų pasikeitimus. Pavyzdžiui: „matau, kad pastaruoju metu atrodai liūdnas, prislėgtas, mažiau valgai. Kas šiuo metu tave neramina?“ Taip pat galima pradėti pokalbį ir nuo savęs, tačiau kalbant apie kitą žmogų – pastebėti, kad mums neramu matyti pasikeitusį žmogaus elgesį, ir kad mums svarbu suprasti, kaip jis gyvena, jaučiasi. Manau, kad itin reikšmingi yra ne tiek konkretūs žodžiai (jie labai priklauso nuo santykio, kurį turime su žmogumi), tačiau ir mūsų nusiteikimas kalbant su žmogumi. Problemų, jausmų priėmimas ir nenuvertinimas, palaikymas, pagalbos rankos ištiesimas bei kantrumas (galbūt iš pirmo karto pasipasakoti žmogus nenorės, tačiau parodant jo svarbą prabils šiek tiek vėliau) gali būti esminės dalys, leisiančios užmegzti kontaktą sunkiu momentu“, – paaiškina psichologas.

Savižudybės prevencija: kaip atpažinti riziką ir ką daryti?

Lietuvą sukrėtusi tragedija Alytuje paskatino atsigręžti į savo artimuosius. Įvykus tragedijai dažniausiai sakoma, kad viskas įvyko netikėtai, jokių signalų aplinkiniai nepastebėjo. Tik įvykus nelaimei, pradedama atpažinti, kokie buvo tokį žiaurų sprendimą priėmusio žmogaus motyvai. Norint, kad apie tokias tragedijas netektų išgirsti, būtina žinoti, kaip kuo anksčiau suprasti, kad žmogus gyvenime prasmės nemato. Šią informaciją būtina žinoti kiekvienam:

„Atpažinti savižudybės riziką galima iš jau minėto pasikeitusio žmogaus elgesio, emocijų, kalbos. Vyrauja mitas, kad apie savižudybę galvojantys žmonės apie ją niekam nesako. Tiesa, kad kai kurie mintis apie savižudybę išties gali slėpti, visgi daugelis žmonių apie ją gali kalbėti netiesiogiai – užsiminti apie iškeliavimą, išėjimą, apie tai, kad gyventi atsibodo, kad nemato gyvenimo prasmės, nori mirti. Išgirdus tokias užuominas visada svarbu paklausti tiesiogiai, ar žmogus galvoja apie savižudybę. Taip galima atsiremti į kitą mitą – kad paklausus apie savižudybę žmogui tarytum ją pasiūlysime. Tiesioginis kalbėjimas apie savižudybę parodo žmogui tokio sprendimo rimtumą ir svarbą, neleidžia jo romantizuoti ir leidžia direktyviai kalbėti apie patiriamą sunkumą, o kartais ir palengvina patiriamus sunkius jausmus pamačius, kad kažkas mato žmogaus skausmą“, – įvairius mitus paneigia psichologas.

Supratus, kad kitas galvoja apie savižudybę, būtina imtis šio veiksmų plano:

„Labai svarbu, kiek galima įsivertinti žmogaus savižudybės riziką. Ar jis šiuo metu yra saugus? Ar turi pasiruošęs planą, priemones, vietą, laiką savižudybei? Taip įsivertiname dabartinę žmogaus būklę ir suprantame, kiek laiko kiekvienoje situacijoje turime. Kuo aukštesnė savižudybės rizika, tuo yra svarbiau skubiai kreiptis į specialistus tolimesnės pagalbos. Artimiesiems taip pat yra reikšminga tiek su artimuoju, tiek su specialistais susitarti dėl tolimesnio pagalbos plano. Ką jis darys, į ką kreipsis sustiprėjus mintims apie savižudybę? Kadangi šios mintys gali tapti intensyvesnės atsiradus kai kuriems dirgikliams, svarbu juos sekti ir turėti aiškų planą, kryptį ką daryti, kai mintys ir jausmai tampa intensyvesni“, – svarbia informacija dalijasi M. Kriščiūnas.

Svarbu suvokti, kad savižudybė jokiais atvejais nėra sprendimo būdas. Net ir juodžiausios dienos praeina, o sunkiausios problemos išsisprendžia. Žmogaus gyvybė – didžiausias turtas, kurį būtina branginti. Tu nesi vienas!

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].