Kaip tam pasiruošti?
Nors didžiausios metų šventės mums dovanoja pačias gražiausias emocijas, joms pasibaigus daugybei žmonių visame pasaulyje tenka stoti į kovą su užklupusiomis liūdnomis mintimis ir vidiniu nerimu. Vis dėlto, kaip dėmesį atkreipė psichologė Asta Blandė, tokia būsena – nebūtinai atitinka pošventinės depresijos sąvoką. Anot jos, po liūdna nuotaika ir blogomis emocijomis gali slėptis ir visai kiti dalykai.
„Po švenčių dažniausiai susiduriame ne su depresija, kuri yra psichikos sutrikimas ir pasireiškia įvairiu metu, dėl žmogaus gyvenime susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, o su liūdna nuotaika arba depresišku fonu, kai trūksta įspūdžių, ritmo, pakilios nuotaikos, kurią, tikėtina, „užkūrė“ šventinis laikotarpis“, – teigė ji.
Psichologė paaiškino, kaip gali pasireikšti tokie nuotaikų svyravimai.
„Neretai žmogus jaučia prieštaringus jausmus ir pats save ima graužti, kad kažko norėtų, bet nežino, ar turi tam energijos, stinga iniciatyvos pokyčiui“, – teigė A. Blandė.
Kaip teigė psichologė, su tokia būsena gali susidurti kone kiekvienas.
„Manau, kad su pošventiniu liūdesiu galime susidurti kiekvienas, priklausomai nuo asmeninio psichologinio atsparumo (imuniteto) lygio. Jei esame prisiimantys atsakomybę už tai, ko norime ar darome, ši būsena truks neilgai, nes imsime kurti planus, kaip sau padėti. Tie, kurie laukia, kad kažkas nutiks, kas nors išspręs, kokios nors aplinkybės susiklostys, šiame nemalonių emocijų fone gali būti ilgiau“, – teigė A. Blandė.
Tiesa, tam tikrais būdais šiems išbandymams įmanoma ir pasiruošti.
„Stiprindami savo psichologinį atsparumą, galime būti pasirengę įveikti emocinius sunkumus įvairiame kontekste, tad turime ieškoti vidinių jėgų turėti realistiškai pozityvų žvilgsnį į aplinką, nuolat stiprinti įgūdžius rasti savyje ar aplinkoje pagalbos būdų, kurie leistų atlaikyti gyvenimo sunkumus ir visuomet priimti, kad kontroliuoti gali ne viską. Verta būti nuosekliu ir taikliu ten, kur pastangos duoda rezultatų“, – patarė psichologė.
Pasakė, kaip tvarkytis su iškylančiais emociniais sunkumais
Sakoma, kad padėties be išeities tiesiog nėra. Šią skambią mintį galima taikyti ir kalbant apie pošventiniu laikotarpiu iškylančius emocinius sunkumus, nes būdų, kaip padėti sau ir įveikti tokią būseną – tikrai yra. Tuo neabejoja ir pati psichologė A. Blandė, kuri pasidalijo konkrečiais patarimais.
„Pirmiausia, žmogus turėtų nepamiršti pasirūpinimo fiziniu kūnu: palanki mityba ir fizinis aktyvumas kasdien 90 min. – jau yra didžiulė investicija malonių emocijų link“, – vieną jų išsakė A. Blandė.
Toliau sekantys žingsniai – ne mažiau svarbūs.
„Svarbu ieškoti atsakymų, kas su tuo emociniu pasauliu vyksta: tai gali padaryti pats žmogus, analizuodamas situaciją ar bendraudamas su žmonėmis, kuriais pasitiki“, – teigė psichologė.
Anot jos, pagalba sau gali tapti ir kiti žmogaus veiksmai.
„Popieriaus lape verta užrašyti, kokio pokyčio norėtųsi ir koks galėtų būti pagalbos sau planas. Tada galime mažais ir įveikiamais žingsneliais keliauti pirmyn link pagalbos sau“, – patarė A. Blandė.
Svarbu stebėti save ir savo emocijas
Nors būdų ir galimybių padėti sau išlipti iš pošventiniu laikotarpiu užklupusių neigiamų emocijų tikrai yra, vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad specialistų teikiama pagalba – taip pat svarbi ir naudinga. Psichologė A. Blandė pasakė, kada ir kokiais atvejais vertėtų sunerimti bei kreiptis pagalbos.
„Reikėtų save stebėti ir fiksuoti, kiek tas depresiškas fonas tęsiasi. Jei po 2-jų savaičių nepavyksta matyti bent mažų pokyčių į priekį, jei nuotaika išlieka slogi arba dar slogesnė, o negatyvios mintys nebeleidžia gyventi savo rutinoje, verta paieškoti pagalbos. Pradžiai, galbūt emocinės paramos linijose, o vėliau, situacijai nesikeičiant, ir psichologo kabinete“, – patarė ji.
Anot psichologės, jei problema nesprendžiama laiku – gali iškilti ir kur kas didesnių sunkumų.
„Nuo depresiško fono galime pereiti prie depresijos (sutrikimo), kuris išties apsunkina žmogaus gyvenimo kokybę ir pareikalauja nemažai resursų“, – teigė A. Blandė.
Nepamirškite, kad emocinė sveikata – ne mažiau svarbu nei gera fizinė savijauta. Skirkite laiko sau, savo mintims ir jų analizei, o prireikus – drįskite kreiptis pagalbos, kuri gali būti neįkainojamai svarbi ir vertinga tiek jums patiems, tiek jūsų santykiui su kitais žmonėmis.