Pirmiausia, reikėtų susimąstyti apie savo gyvenimo būdą ir atsakyti sau į esminius klausimus:

  • Kiek mano gyvenime yra įvairių stresorių, kurie man kelia nerimą, baimę ar įtampą?
  • Ar aš neapibrėžtą laiką su tais stresoriais gyvensiu, ar galiu juos pakeisti?


Taip pat būtina nepamiršti mylėti bei rūpintis savimi bei atlikti psichohigieną: pasirūpinti stabiliu miegu, reguliariu ir pilnaverčiu valgymu, fiziniu aktyvumu.

„Jie sukuria tokį pagrindą, ant kurio stovi visa mūsų emocinė gerovė ir to labai svarbu ir reikšminga laikytis“, – pabrėžia M. Kriščiūnas.

Mykolas Kriščiūnas

Atpažinus tam tikrus simptomus, suvokus, kad kažkas yra ne taip, jaučiama įtampa, nerimas, galbūt pasireiškia panašūs epizodai į panikos atakas, svarbu to neignoruoti ir ieškoti pagalbos, nebūti vieniems. Laiku užkirtus kelią prasidedančiam nerimui, galima išvengti sudėtingesnių nerimo sutrikimų ir užkirsti kelią panikos atakoms.

„Nerimas bet kokiu atveju yra labai natūrali gyvenimo išraiška, jo išvengti visiškai negalima, bet jeigu matome, kad kažkokiu būdu jis veržiasi į mūsų gyvenimą, tai laukti labai nereikia, kol tai pasireikš ar panikos atakomis, ar dar kažkuo“, – primena psichologas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją