Z karta – kas tai?
Yra žmonių, kurių amžius jau siekia 30 metų, tačiau jie save vadina šių dienų, tai yra Z karta. Vis dėlto, psichologės teigimu, tai nėra teisinga, kadangi tokie žmonės save turėtų priskirti būtent tūkstantmečio kartai, esą Z karta yra tie žmonės kurie yra gimę maždaug tarp 1997-2012 metų. Šių, kaip ir kitų kartų skirtumus, ir požiūrius formuoja tiek aplinka, kurioje jie gyvena, tiek istorinis ar net technologinis kontekstas.
„Technologijos pažanga, mokslinė pažanga ir panašiai – visa tai daro įtaką kiekvienai kartai ir pagal tai galima jas geriau suskirstyti“, – teigė G. Buinickaitė.
Tiesa, tarp skirtingų kartų kai kuriais atvejais vyrauja ne tik požiūrių skirtumai, bet ir charakterio ar tam tikri psichologiniai niuansai. Pasak psichologės, ar tai, kaip ir su kuo šiandien gyvena žmonės, žvelgiant į nuolat tobulėjančias technologijas ar lengvai pasiekiamus informacijos srautus, jiems yra naudinga – svarstytina, tačiau, galima pasidžiaugti, jog juos supa visapusiška įvairovė.
„Jeigu jau šnekame apie įvairovę, jie yra labiau priimantys tą įvairovę. Įvairovei jie tikrai yra labai tolerantiški ir ją supranta, ko, galbūt, anksčiau nebuvo. Na, gal ne visi prisimins senuosius močiučių laikus, jų istorijas apie įvairius nesutarimus su ne tik skirtingų rasių, bet netgi skirtingų tautybių žmonėmis. Tai buvo. Buvo daug nesupratimo. Vienas dalykas, žinių trūkumas ir tiesiog labai daug įtakos tam turėjo tai, kas buvo skleidžiama, tarkime, iš tos pačios valstybės, kas liečia, pavyzdžiui, sovietmetį“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, Z karta taip pat išsiskiria tuo, kad jos atstovai gimė ir augo su technologijomis.
„Aišku, kaip jau minėjau, tame yra ir pliusų, ir minusų, bet jie jau nebematė pasaulio be technologijų. Dažniausiai, dabar kai kurie vaikai jau iki 10-ties metų gauna savo pirmąjį telefoną, o yra ir situacijų, kai ir išmanųjį laikrodį gauna septynmečiai ar aštuonmečiai, ir panašiai. Jiems tai jau yra norma“, – teigė G. Buinickaitė.
Jos teigimu, tokio gyvenimo privalumas yra greitas informacijos pasiekiamumas.
„Jie gali greitai ją pasiekti, nebereikia kaip mano laikais eiti į biblioteką, versti knygas ir ieškoti tos informacijos. Jie greičiau pasigooglina. Ar tai duoda jiems gerą informaciją? Nebūtinai. Jie nemoka atsirinkti tinkamos informacijos. Jos yra labai daug, bet mes negebame jos filtruoti“, – aiškino psichologė.
Pašnekovės manymu, Z karta pasižymi ir išskirtiniu patiklumu.
„Jie nebūtinai tiki kompetentingais žmonėmis, kas, pavyzdžiui, yra vienas didžiausių TikTok‘o minusų ar žalų, kad šneka neturintys kompetencijų ar patirčių žmonės ir tada jaunoji karta ima tai kaip faktą. Jeigu influenceris kalba – jiems atrodo tiesa, bet tai nebūtinai yra tiesa“, – teigė G. Buinickaitė.
Anot jos, taip pat yra sakoma, jog Z karta yra finansiškai raštinga.
„Jie apie finansus nusimano daugiau. Kodėl? Vėlgi, tai yra tie vaikai, kurie augo per finansinę krizę. Tai yra 2008-ieji metai. Jie matė, kaip buvo sunku, kaip tėvams teko išbūti, išgyventi tuo momentu ir pradėti skaičiuoti tuos finansus“, – teigė G. Buinickaitė.
Z kartos psichinė sveikata
Pasak psichologės G. Buinickaitės, Z karta yra ta karta, kuri daugiausiai kalba apie savo psichinę sveikatą.
„Anksčiau to nebuvo. Aš dabar per vieną konferenciją kalbėjau apie tai, kuo skiriasi tos kartos prieš tai ir ši karta. Žiūrėkite, kaip su jausmais tvarkėsi kartos iki Z kartos? Nejausk, nepyk, nesidžiauk, neliūdėk, nes mama arba tėtis taip sakė. Kodėl mums tėveliai taip galėjo sakyti? Nes jie lygiai tą patį gavo“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, dabar matoma, kad toks jausmų neišreiškimas padarė daug žalos.
„Visi užsistresavę, tada blogai jaučiamės – ir perdegę, ir taip toliau. Gerai, reiškia, mums yra blogai, tada mes mokysime vaikus jausti. Kas išėjo? Mes nemokame, o juos išmokėme laisvai reikšti jausmus. Tai atotrūkis labai didelis yra, nes mes dabar turime juos pasiekti, o patys neturime tų žinių ar įgūdžių. Bandome mokytis, bandome vaikščioti pas psichologus ir panašiai, bet vis tiek trūksta, nes užaugome kitaip, smegenyse viskas suprogramuota kitaip“, – aiškino psichologė.
Jos manymu, šioje vietoje vyrauja ir dar viena problema.
„Mes jiems neuždavėme vieno dalyko. Jausti yra okay (liet. gerai), bet yra ir laikas, kada reikia susiimti“, – teigė G. Buinickaitė.
Pasak pašnekovės, iš viso to gimė tai, jog dabartinė karta nemoka išbūti „nepatogume“, o kylančius sunkumus iškart įvardija tokiomis ligomis kaip depresija, nebandydami pažinti savo tikrųjų emocijų, kurių spektras yra itin platus.
„Kaip veikia mūsų emocijos? Jeigu žiūrėti į sąrašą, kurį mes sudarinėjame per mokymus, jų skaičius šiaip yra ribotas, limituotas, bet man dažnai sako: „Gintare, žiūrėk, kiek daug neigiamų ir labai mažai teigiamų“. Žiūrėkite, mūsų smegenys šiaip yra užprogramuotos aplinkoje ieškoti grėsmių. Kodėl? Nes reikia apsisaugoti. Todėl, atrodo, kad to, ką mes vadiname neigiamomis emocijomis, yra daugiau. Taip atrodytų, nes apsauga yra reikalinga“, – aiškino psichologė.
Anot jos, iš viso to gimsta ir dabartinės kartos požiūris į savo psichinę sveikatą.
„Tada išeina, kad kai aš pradedu jausti, jeigu man leidžia reikšti savo jausmus, aš daugiau vis tiek matysiu tų neigiamų aspektų ir aš daugiau apie tai kalbėsiu. Išeina, kad jie atrodo verksniai, bet jiems iš tiesų leido jausti, tai jie ir jaučia, o kadangi tų nepozityvių emocijų yra daugiau, jie taip ir jaučiasi“, – dalijosi G. Buinickaitė.
Ne viskas yra taip, kaip jie patys apie save teigia
Pastebima, kad Z karta yra ne tik atvira naujovėms, bet ir empatiška. Vis dėlto, dažnu atveju, ta empatija apsibrėžia tik ties jais pačiais, esą į aplinką jie žvelgia kiek kitaip.
„Jie patys sako, kad jie yra empatiški aplinkai, tačiau netgi tyrimas buvo darytas, kuris rodė, kad taip nėra. Vėlgi, kas yra empatija? Tai yra sugebėjimas suprasti, kaip kitas gali jaustis. Aš visą laiką pabrėžiu, kad tai nėra verkimas kartu. Tai yra, kad aš suprantu, kaip tu gali jaustis ir kuo aš tau galiu padėti, kad iš čia išeitum“, – aiškino psichologė G. Buinickaitė.
Anot jos, ne viskas taip puiku yra ir su šios kartos anksčiau minėta tolerancija.
„Buvo atliktas tyrimas ir jo metu atrado, kad šiandieninė karta labai nepriima kitos nuomonės. Jie yra tolerantiški lyčių klausimuose, jie yra tolerantiški tos pačios pasaulėžiūros klausimuose, bet, kas liečia, tarkime, kitą nuomonę, sako, kad yra labai blogai. Net pusė respondentų pasakė, kad, jeigu žmogus būtų kitokios nuomonės negu aš, aš jį norėčiau tiesiog cancelinti (liet. atstumti)“, – teigė psichologė.
Pasak pašnekovės, liūdniausia yra tai, jog daugiau negu ketvirtadalis tyrime dalyvavusių Z kartos atstovų sutiko su nuomone, jog, norint pasiekti gero valstybės valdymo modelio, vadovas neturėtų tartis su parlamentu ir jam neturėtų reikėti rinkimų.
„Vėlgi, tai yra tam, kad nereikėtų tvarkytis su kitų nuomonėmis, nereikėtų susidurti ir tada būtų man lengviau. Kodėl jie bijo kitokių nuomonių? Patys jauni žmonės sako, kad lengva yra internete pasisakyti, bet, jeigu reikėtų man su kažkuo susitikti veidas į veidą, aš niekada nepasakysiu to, ką pasakysiu raštu. Vėlgi, tai yra socialiniai tinklai. Ten yra lengva pasislėpti už kompiuterio, už telefono. Tas gyvas bendravimas tada tampa be galo baisus ir jie slepiasi“, – teigė G. Buinickaitė.
Anot jos, toks slėpimasis taip pat neduoda naudos.
„Tai stabdo raidą, natūralią socialinę raidą ir, tiesiog, bendrų tokių kompetencijų ugdymą ir tobulinimą“, – teigė pašnekovė.
Išsiskiria ir teigiamomis savybėmis
Nors kritikos Z kartai visuomenėje pažeriama neretai, vis dėlto, ne viskas yra vien bloga. Tam pritarė ir psichologė G. Buinickaitė.
„Man tai yra labai mieli žmonės. Su jais tikrai gali atvirai, ramiai, gražiai pasikalbėti. Kita dalis, yra tas gebėjimas reikšti jausmus. Jis turi ir labai didelę naudą. Man tai yra žavu. Žaviesi, kadangi pats nelabai moki. Jie, ypač jei yra tą išmokę tinkamai, tai jiems tai yra labai naudinga. Iš tos pusės, man jie irgi yra labai žavūs“, – dalijosi ji.
Anot pašnekovės, labai svarbi ir Z kartos kūrybiškumo dalis bei tai, kad jie žino, ko yra verti ir ką gali turėti.
„Turiu vieną pavyzdį, ką man viena devyniolikmetė pasakojo ir aš galvojau: „stipri mergaitė“. Ji vasarą pradėjo dirbti kavinėje ir paskui sako: „Gintare, žinok mečiau darbą“. Sakau: „kodėl?“, o ji atsakė: „vėlai naktį baigiame, aš paskui jaučiuosi pavargusi, o man dar ir praktika, ir mokslai. Paieškosiu, kur bus ramiau“. Aš galvoju, kad mes taip mąstome dabar, kai mums yra virš 30, o šitie žmonės geba brėžti ribas sau ir kitam. Čia man yra labai didelis pliusas“, – dalijosi G. Buinickaitė.
Kaip atrodys kita karta?
Žvelgiant į Z kartos ypatumus, kyla klausimas – kaip gi atrodys tolimesnė karta, kurią augins dabartinės kartos atstovai? Pasak psichologės, ateinančią kartą dabar jau augina būtent anksčiau minėta tūkstantmečio karta, tad, galima spėti, jog Z karta dėmesio centre dar išliks bent 7 metus, o tada pereisime prie alfa kartos tyrinėjimo.
„Kol kas sakoma, kad tai bus tobuliausia karta. Ar taip bus? Nežinia. Atseit, būsime pasimokę iš visko, iš savų klaidų, bet kažkokių klaidų juk vis tiek padarysime“, – svarstė G. Buinickaitė.
Vis dėlto, įsivaizduoti, kaip ta alfa karta atrodys, psichologės teigimu, sunku.
„Galbūt būsime pasimokę iš šitos kartos ir pradėsime tuos vaikus mokyti atsparumo, ko Z kartai trūksta. Galbūt iš tos pusės jie tikrai bus geresni nei visos kartos prieš tai. Bus emociškai brandūs“, – svarstė ji.