Perdegimas – su darbu glaudžiai susijęs fenomenas. Pasak psichologės G. Buinickaitės, tai yra ne liga, tačiau fizinis, emocinis ar psichologinis išsekimas, siejamas su chronišku distresu, sumažėjusia motyvacija, prastesniais darbo rezultatais ir neigiamu požiūriu į save ar kitus.
„Išvardintos būsenos yra ilgalaikės – ne dienos ar dviejų, ne savaitės, o mėnesių ar metų. Tai yra būsena, kai esu nuolat fiziškai išsekęs, jaučiuosi nelaimingas, kai kuriais momentais net verksmingas, sunku susikaupti ir atlikti kasdienius dalykus“, – aiškino specialistė.
Kai dėl darbo pamirštame ir save, ir savo šeimą, kai paminame savo vertybes ar įsitikinimus – susirūpinti išties svarbu, mat, kaip teigė G. Buinickaitė, laiku nepastebėtas perdegimas gali turėti ir labai rimtų pasekmių.
„Deja, yra situacijų, kai perdegę žmonės nusprendė atimti sau gyvybę, todėl pagalbos kreiptis yra būtina. Kai pastebiu, kad mano elgesys pasikeitė ir nesustoja, kai suprantu, kad nebegaliu pats, jaučiuosi vienišas, tuščias, be prasmės, jei tik kyla mintys, kad norėčiau nebebūti – pirmas dalykas, kurį turiu padaryti – rasti tas paskutines jėgas ir kreiptis pagalbos“, – teigė psichologė.
Ji pasakė, kur ir kokios pagalbos reikėtų ieškoti.
„Pirmiausia, į artimuosius, nes jie sureaguoja greičiausiai. Tada – suplanuoti susitikimą su gydytoju ar psichologu. Tais sunkiais momentais tikrai padeda ir skubios pagalbos numeriai – ten žmonės visada linkę išklausyti. Svarbu atsiminti, kad nesame vieniši. O dar geriau – tuos pagalbos žmones, telefono numerius užsirašyti ant lapo popieriaus ir pasikabinti matomoje vietoje“, – kalbėjo G. Buinickaitė.
Svarbu nepamiršti ir to, kad perdegimas – tai ne vienos dienos ar savaitės nuovargis, o ilgalaikė būsena, tad vien atostogos ar trumpas atsitraukimas nuo darbų ir rūpesčių čia, deja, nepadės.
„Atostogos gali būti ta pradžia, kai žmogus susidėlioja veiksmų planą: imasi spręsti problemą, kuri yra per didelis įsitraukimas į darbą, dėl mano paties ar organizacijos indėlio. Jei žiūrėtume iš darbo reikalavimų ir išteklių modelio perspektyvos, turime įvertinti, ar tikrai darbo krūvis yra toks didelis, ar tikrai turiu taip greitai dirbti? Ar tai – tikrai organizacijos reikalavimas, ar šį reikalavimą sau išsikėliau pats?“, – klausimus, į kuriuos sau atsakyti yra svarbu, vardijo G. Buinickaitė.
Pasak psichologės, perdegus galime susirgti depresija, gali iškilti ir panikos atakos. Be to, žmogus gali būti linkęs į rimtas priklausomybes, tokias kaip alkoholio ar kitų svaigalų vartojimas. Nepamirškime, kad rūpintis emocine sveikata yra ne mažiau svarbu, o kreiptis pagalbos į specialistus tikrai nėra gėdinga.