Į klausimą, kiek būtent moterų nėštumo metu bei po gimdymo susiduria su vienokiomis ar kitokiomis emocinėmis problemomis, atsakyti gana sunku. „Nėra jokios tikslios statistikos ir vargu, ar kas nors apskritai galėtų ją turėti, mat ne visos moterys noriai kalba apie savo emocijas, ir juo labiau garsiai, ne visos kreipiasi patarimų ar pagalbos. Tačiau, be jokios abejonės, neseniai mamomis tapusios moterys emocinių sunkumų tikrai patiria. Skiriasi tik jų mastas, trukmė, sprendimo būdai. Vienoms emociniai sunkumai pasireiškia lengvesnės formos, kai nereikalingas joks gydymas, tuo tarpu kitoms prireikia specialisto konsultacijų ar net vaistų bei stacionaraus gydymo“, – teigia J. Arlauskienė.
Emocinių problemų spektras – platus ir nevienalytis
Taip teigia kalbinta psichologė. Anot jos, nėščioms ar neseniai pagimdžiusioms moterims gali būti būdingi nuotaikų pokyčiai, nerimas, liūdesys, irzlumas, verksmingumas, laikini nevilties ar apatijos periodai. Visi šie emociniai sunkumai yra labai stipriai susiję su savęs kaip mama suvokimu, mat dažna moteris jaučiasi nepakankamai gera, ne tokia kaip kitos, kurias mato aplink save viešoje ar socialinėje erdvėje. Įtakos įsisukti šiai emocinių sunkumų karuselei turi ir hormoniniai pokyčiai organizme, miego stoka, nuovargis prižiūrint kūdikį.
„Taip jau yra, kad dažna moteris iki pirmąkart paimdama ant rankų savo kūdikį, gyvena tarsi tam tikroje iliuzijoje, kad jos motinystė bus tik šviesi ir džiaugsminga, kad kūdikio atėjimas bus didžiausia laimė. Tačiau gimus kūdikiui, realybė dažnai būna kitokia. Ir juo labiau nesutampa su ta, kokia demonstruojama socialiniuose tinkluose“, – pranešime spaudai pasakoja J. Arlauskienė.
Psichologė priduria, kad praktiškai visos į jos konsultacijas atėjusios moterys, paklaustos, ar naršo socialiniuose tinkluose, virtualiuose mamyčių forumuose bei grupėse, ar stebi kitas mamas, ar bando į jas lygiuotis, atsako teigimai.
Anot pašnekovės, moteris mato gražias nuotraukas, skaito širdį paliečiančius pakilius ir vien tik teigiamus įrašus, kuriuose vaikai neverkia, puikiai valgo, gerai miega, viską daro laiku, kaip rašoma literatūroje, o tų tobulų mažylių mamos dar sugeba atrodyti žvaliai ir yra energingos, visur viską spėja. Tuo tarpu moters namuose visai kitokios realijos. Štai tada ir prasideda savęs, kaip mamos nuvertinimas, kad aš esu prasta, nes kažko nesugebu. Meškos paslaugą emocinei moters savijautai daro ir tai, kad šiandien mes tikrąja to žodžio prasme gyvename informaciniame pertekliuje, informacijos turime tiek daug, kad tampa sunku atsirinkti, kas realu, teisinga, o kur tik rinkodaros triukai ar tušti plepalai.
„Atrodytų kiekvienam motinystės žingsniui yra po specialistą: žindymui, migdymui, kineziterapijai. Visi specialistai skelbia savo tiesas, ką gera mama privalo daryti ir, priešingai, ko jai daryti nevalia. Be jokios abejonės, puiku, kad yra žmonių su specialiosiomis žiniomis, nes kartais auginant kūdikį tikrai kyla žindymo ar migdymo sunkumų. Tačiau dažna moteris net nepajunta, kaip patenka į užburtą ratą, kuriame įvairiomis kryptimis sukasi patarimai, kaip kūdikį žindyti, migdyti, mankštinti, maudyti. Kartais moteris puola į neviltį, nes „įsitikina“, kad jį vaiką augina neteisingai, nes mažylis krūtį ima neteisingai, o dar trūksta savo pieno. Juk vaikas turi būti maitinamas tik mamos pienu, juk mišinėliai nėra gerai. Arba moters kūdikis dar nenulaiko galvos, neatlieka kai kurių judesių pagal standartus ar lyginant su kitų mamų kūdikiais. Puiku, jei moters kūdikis auga sveikas, daugmaž gerai valgo ir miega. Kas kita – jei vaikas dirglus, neramus, jei ištisai verkia, yra sumaišęs dieną su naktimi. Tuomet moters emocinės problemos tik dar labiau paaštrėja“, – pasakoja J. Arlauskienė. Psichologė pabrėžia, kad tokios būsenos rezultatas – nusivylimas savimi kaip mama, pernelyg didelė įtampa, nerimas, liūdesys, dirglumas, prislėgta nuotaika, apatija, sunkumai priimant sprendimus. Atsiranda ir fizinių negalavimų, tokių kaip miego sutrikimai, nuovargis, atminties pablogėjimas. Kartais pasireiškia net panikos atakos. Tokia moters savijauta, ją stumte įstumia į stiprius pogimdyminės depresijos gniaužtus.
Pogimdyminė depresija gali pasireikšti ir vėliau
Pasak psichologės, dalis visuomenės emocinę mamos būseną tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo vis dar linkusi „nurašyti“ vien tik hormonams arba dar blogiau – moters būdui, įnoringumui. „Ne pirma pagimdžiusi šioje žemėje“, „Va mūsų laikais tokių nesąmonių tai tikai nebūdavo, visos auginom, daug dirbom, vystyklus skalbėm, nebūdavo kada verkti“, – tokių ir panašių teiginių pilnas internetas, o kartais net artima aplinka. Tačiau riba tarp laikinai sujautrėjusio moters požiūrio į tam tikrus dalykus ir rimtos bėdos – pogimdyminės depresijos – nepaprastai plona.
„Jei moteris su emociniais sunkumais susiduria pirmosiomis dienomis ar savaitėmis po gimdymo, jei sulaukia apčiuopiamos emocinės paramos iš artimųjų, nerimauti, kad kažkas ne taip gal ir nereikėtų. Normalu, jog pirmąsias savaites po gimdymo moterį „valdo“ hormonai, be to, ji derinasi prie visiškai pasikeitusios kasdienės rutinos. Pirmą mėnesį dar gali būti motinystės melancholija. Tačiau jei emociniai sunkumai tęsiasi ilgesnį laiką, galima įžvelgti rimtesnių bėdų, kai reikalinga psichologinė pagalba. Pogimdyminė depresija dažniausiai pasireiškia po 4–6 savaičių po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir vėliau“, – pranešime žiniasklaidai akcentuoja J. Arlauskienė.
Kaip dorotis su iškilusiais emociniais sunkumais?
Naršymo socialiniuose tinkluose ir paieškų internete ribojimas. Jei informacijos iš tiesų trūksta, geriau pasirinkti vieną ar du konkrečius šaltinius, o ne dešimtis, dažniau pasikonsultuoti su gydytoju pediatru ar šeimos gydytoju. Moteriai apribojus naršymą socialiniuose tinkluose, sumažėja savęs menkinimas, nes liaujamasi save lyginti su kitomis mamomis.
Būtina skirti laiko sau ir neatsisakyti socialinio gyvenimo. Kol vaikutis miega, nebūtina sėdėti šalia lovelės ir „saugoti“ jo miego, nebent ir pačiai dėl nuovargio akys lipte limpa ir norisi nusnausti. Mažyliui miegant nieko nenutiks. Taip pat nereikėtų pulti ir į kitą kraštutinumą ir kol vaikas miega, stengtis nudirbti visus įmanomus buities darbus. Labai svarbu rasti laiko pokalbiui su drauge, lėtam kavos puodeliui, knygai ar filmui. Jei yra kas gali prižiūrėti vaikutį, reikėtų pasinaudoti pagalba ir išeiti pasivaikščioti, apsikirpti, pasidaryti manikiūro ar į kokį nors renginį. Taip, pirmi išėjimai, tapus mama, gali ir nebūti lengvi, moters mintys gali ištisai suktis apie namie paliktą kūdikį, tačiau socialinis gyvenimas moteriai emociškai itin būtinas.
Kuo dažniau kalbėtis su šeima, artimaisiais. Įvardinti, kaip jaučiasi, nebijoti paprašyti pagalbos, jei jos norisi ar, priešingai, pastarosios atsisakyti, jei vaiko močiutės šią siūlo itin įkyriai. Kartais taip jau nutinka, kad moters emocinius sunkumus pastiprina net jų pačių mamos ar anytos, kurios savo dukterims ar marčioms su patarimais ar pagalba į akis lenda reikia ar nereikia. Moteris gali pasijusti dar didesne nevykėle, jausti stipresnę įtampą ar nerimą dėl perdėto močiučių rūpesčio. Kalbant apie vyro, vaiko tėčio, indėlį – jis moteriai nepaprastai svarbus. Kartais emociškai stipriau pasijusti padeda net ir paprastas apkabinimas, pabuvimas tyloje kartu, kol širdį drasko neviltis, o akis aptemdžiusios ašaros. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai moters aplinkoje esantys asmenys nesupranta jos liūdesio, nerimo, virkavimo, ištisai tai komentuoja, neigia ar netgi pašiepia moters išgyvenamas emocijas. Tokiu atveju moteriai reikia stengtis, kiek tik jai pavyksta, kuo labiau nuo viso to atsiriboti, jei įmanoma net nebendrauti su tokiais žmonėmis. Labai aiškiai išsakyti, kad dėl to ji jaučiasi blogai ir kad tokie komentarai tik dar labiau pablogina situaciją. Trumpiau tariant, tokiuose santykiuose būtina brėžti ribas ir jas apginti.
Nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos. Kalbėjimas apie savo jausmus tapus mama, kurie nebūtinai bus vien teigiami, neturi būti stigma. Nereikėtų to bijoti, vengti. Moteriai svarbu žinoti, kad tokia ji ne viena, kad daugybė moterų patiria panašių problemų. Pokalbiai su psichologu tai pirmas žingsnis į emociškai ramesnę ir stabilesnę kasdienybę. Daugiau aktualios informacijos galite rasti specialiai pogimdyminei depresijai skirtoje svetainėje: Mamos emocinė sveikata – Pagalba sau.
Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
