Pogimdymine depresija gali susirgti bet kuri moteris (ir netgi vyras, kūdikio tėtis) ir visai nesvarbu, turėjo ji prieš tai psichikos sutrikimų ar ne, pirmas, o gal antras ar trečias tai kūdikis ir ar jis buvo lauktas ir planuotas, ar netyčiukas. Minėtą sutrikimą išduoda ilgiau nei 2 savaites besitęsianti prislėgta nuotaika, energijos stoka, susidomėjimo ir mėgavimosi aplinka praradimas, miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, sutrikęs apetitas, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti kūdikiui ar jį sužeisti.
„Norime sustiprinti visas mamas, patiriančias emocinių sunkumų po gimdymo, nelaukti, „kol tai praeis“, nes sudėtinga būsena gali tęstis mėnesius. Jūsų sveikata ir gerovė brangi dabar. Labai svarbu atminti, kad negydoma pogimdyminė depresija kenkia ne tik mamai ir jos gyvenimo kokybei, sunkina jos ir vaiko prieraišumo formavimąsi bei jo kokybę, bet turi neigiamo poveikio visos šeimos gerovei, taip pat ir poros tarpusavio santykiams“, – teigia Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė.
Pokyčiai šeimos gydytojų konsultacijose
Kaip tvirtina Pogimdyminės depresijos centro vadovė, šeimos gydytojai yra vieni tų medikų, pas kuriuos neseniai kūdikio susilaukusi bei mažą vaiką auginanti moteris užsuka bene dažniausiai, pirmus mažylio metus – kone kas mėnesį. Į klausimą, ar šeimos gydytojams pakanka laiko, o taip pat ir kompetencijų pastebėti, kad jų pacientei pasireiškia pogimdyminės depresijos simptomai ir jai gali reikėti informacijos ar pagalbos, N. Vildžiūnaitė atsako, jog konsultacijų metu ilgą laiką buvo fokusuojamasi tik į mažylį: kaip šis jaučiasi, kiek paaugo, kaip valgo, miega, kokia yra jo raida ir pan.
„Nėščiąsias ir moteris po gimdymo prižiūrintys sveikatos specialistai dažnai patys pastebi moters emocinius pokyčius, yra empatiški ir nori padėti, tačiau vis dar yra labai užimti ir nedrįsta teirautis apie savijautą, nes nėra tikri, kaip derėtų elgtis toliau ir kiek tai užims laiko“, – pažymi pašnekovė.
Anot N. Vildžiūnaitės, šią vasarą įsigalioję nauji Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai, susiję su mamų psichikos sveikatos priežiūra, tikėtina, atneš reikšmingų pokyčių šiuo klausimu. Nuo šiol visos besilaukiančios ir neseniai pagimdžiusios moterys asmens sveikatos priežiūros įstaigose bus informuojamos apie pogimdyminę depresiją, taip pat bus teiraujamasi apie jų emocinę būklę, nukreipiama pagalbai.
Moterims bus pateikiama užpildyti specialų klausimyną
N. Vildžiūnaitės teigimu, remiantis nauja tvarka, šeimos gydytojas arba slaugytoja, gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris nuo šiol turės įvertinti ne tik fizinę moters ir kūdikio savijautą, bet ir įvertinti požymius bei riziką sirgti pogimdymine depresija, taip pat kiekviena pacientė bus informuojama, kur galima kreiptis pagalbos.
„Moterims 32 nėštumo savaitę, taip pat gimus kūdikiui (1, 2, 4 ir 6 mėnesių apsilankymo pas gydytoją metu) bus pateikiami atrankiniai klausimai apie pastarąjį mėnesį aplankančią prislėgtą nuotaiką ar menką susidomėjimą ir mėgavimąsi veikla bei pasiūloma užpildyti Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną (EPDS, ji galima rasti paspaudus šią nuorodą https://pdcentras.lt/). Jei moters atsakymų rezultatų suma sieks 12 ir daugiau balų, jai bus rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, suteikiama informacijos, kas tokią pagalbą teikia. Taip pat visoms moterims turėtų būti suteikiama informacija, pavyzdžiui, Pogimdyminės depresijos centro kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengtas lankstinukas „Mamos emocinė sveikata“.
Neabejojame, kad informuotumo didinimas gali padėti pakeisti požiūrį į šį sutrikimą bei leisti kuo anksčiau pastebėti jo simptomus. Tikime, kad kuo daugiau žmonių, sveikatos priežiūros bei kitokių paslaugų specialistų, o ir pačių moterų bei jų artimųjų turės žinių ir geriau gebės anksti atpažinti minėto sutrikimo simptomus, tuo labiau galės imtis tinkamos pagalbos. Maža to, anksti suteikta reikalinga pagalba leis užkirsti kelią didesniems psichoemociniams sunkumams, dėl to sumažės ilgalaikės pagalbos poreikis, o informacijos sklaida padės išvengti sunkių pogimdyminės depresijos pasekmių“, – tvirtina pašnekovė.
Kaip pogimdyminė depresija gydoma?
Pastebėjus pogimdyminės depresijos simptomus, labai svarbu, kad psichikos sveikatos specialistas įvertintų, kokio sunkumo yra sutrikimas. Jeigu pasireiškia pavieniai pogimdyminės depresijos simptomai ar lengva jos forma, vis tiek svarbu rimtai vertinti savo būseną ir atidžiau rūpintis savimi: ieškoti galimybių išsimiegoti ir pailsėti, visavertiškai maitintis, reguliariai aktyviai pajudėti arba sportuoti, kasdien išeiti pasivaikščioti į gryną orą, nors retkarčiais rasti laiko mėgstamai veiklai ir pan.
„Taip pat reikėtų pabandyti suprasti, o kas kasdienėje rutinoje yra per sunku, kas provokuoja nerimą bei įtampą ir kaip būtų galima išspręsti šiuos sunkumus, išdrįsti paprašyti daugiau pagalbos iš namiškių ir artimųjų, lankytis psichologinėse konsultacijose ar ieškoti kitokių psichoemocinių paslaugų, savitarpio grupių“, – pasakoja N. Vildžiūnaitė.
Anot jos, jei pogimdyminė depresija yra vidutinio sunkumo ar sunki, psichologinės konsultacijos yra derinamos su gydymu. O psichiatro konsultacija yra reikalinga esant bet kurio sunkumo laipsnio didesnės rizikos depresijai ir esant sunkiai depresijai arba depresijai su psichoze. „Būtina reaguoti į vadinamuosius SOS signalus, kitaip tariant, jei moteris kalba apie tai, jog jai kyla minčių apie savižudybę ar norą sužaloti kūdikį, taip pat esant ūmiai būklei, stebint psichozės simptomus. Tokiais atvejais būtina moterį tuoj pat nukreipti psichiatro konsultacijai ir gydymui, paties tėvams vykti tiesiai į ligoninę arba skambinti 112“, – pažymi pogimdyminės depresijos centro vadovė.
Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“: https://pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata/.
Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.