Išbandžiau neįprastą sportą, apie kurį daugelis net nežino: pirmas trenerio prašymas privertė pasijusti nepatogiai

Vasarą keliaudama po Ispanijos miestą Valensiją susidūriau su būreliu moterų, kurios parke treniravosi šokius. Pasakysite – nieko neįprasto, daug žmonių sportuoja vasarą parkuose. Bet šis būrelis mane privertė sustoti, prisėsti ir žiūrėti „pasirodymą“ iki pabaigos. Visų pirma dėl to, kad jos ne šiaip šoko, jos šoko su spyruokliuojančiais batais, dar kitaip vadinamais „kangoo jumps“ batais. Antra – kai kurios moterys (pagrindinė iš jų) buvo jau pagyvenusios, bet iš jų sklindanti energija ir jėga buvo tokia užkrečianti, kad aš vos susilaikiau neprisijungusi. Bet kur gi aš jungsiuosi, jei net tokių batų neturiu, o ir pastovėti būtų, matyt, sunku, jau nekalbu apie šokinėjimą. Grįžusi namo pagooglinau ir radau tokias treniruotes Vilniuje. Praėjusią savaitę išbandžiau ir štai mano įspūdžiai.

Pasirinkimas nedidelis

Vilniuje nėra labai didelio „Kangoo jumps“ treniruočių pasirinkimo. Yra vos kelios vietos. Pasirinkau sau patogiausią ir užsirašiau į bandomąją treniruotę. Ji kainuoja vos 5 eurus. Galima rinktis laiką – ryte arba vakare. Registruojantis reikia atsakyti į kelis klausimus apie savo sveikatos būklę, batų dydį ir svorį. Taip pat – pažymėti ar turi savo batus, ar ne. Nuo to kaina nesikeičia. Prieš treniruotę sulaukiau trenerio skambučio, kuris maloniai paaiškino, kaip rasti šokių studiją, ir rekomendavo ateiti 15 minučių anksčiau, nes gausiu instruktažą. Deja, dėl rytinių kamščių atvykti anksčiau nepavyko, džiaugiausi, kad bent jau nepavėlavau. Įlėkiau į studiją, persirengiau ir atėjo metas užsidėti tuos batus. Tiesa, prieš tai laukė savotiškas „išbandymas“. „Ateik pasisverk, nes anketoje moterys būna visko prirašo“, – šypsojosi treneris. Pasijutau kiek nepatogiai, svertis nėra maloniausias užsiėmimas, ypač kai rezultatą stebi nepažįstamasis. Tiek to – gi nemelavau anketoje. Pasirodo, svoris svarbus tam, kad parinktų tinkamus batus.