Verta pažymėti, kad prieš pradedant naikinti pelėsį, reikėtų išsiaiškinti jo atsiradimo priežastį ir šaltinį. Pelėsis dažniausiai pradeda kauptis drėgnose vietose, todėl jo išvengti galima tinkamai kontroliuojant drėgmę patalpose. Reikėtų atidžiai stebėti, ar namuose nėra vandens pratekėjimų iš vamzdžių, kriauklės, vonios, tualeto ar stogo. Radus problemą – būtina ją sutvarkyti, nes to nepadarius, net ir išnaikintas pelėsis vėliau sugrįš.
Išsiaiškinus ir neutralizavus šio ligas sukeliančio grybo šaltinį, jau galima imtis naikinimo. Valyti pelėsį galima dviem būdais: naudojant specialiai tam sukurtas arba pasitelkiant pas daugelį buityje nesunkiai randamas namines priemones.
Viena tokių priemonių – actas. Tai nestipri etano rūgštis, turinti puikių valymo savybių. Nors actas ir pasižymi aitriu kvapu, tinkamai jį naudojant, pavojus sveikatai tikrai neatsiras. Užpurkškite acto ant probleminės vietos ir papildomai įtrinkite ir pašveiskite ją kempine. Bent valandai apleiskite valytą patalpą ir leiskite actui imtis savo darbo. Sugrįžę, nuplaukite valytą vietą paprastu vandeniu ir gerai išvėdinkite patalpą. Norint tikrai įsitikinti, kad pelėsis nesugrįš, šį procesą vertėtų pakartoti bent dar 2–3 kartus per mėnesį.
Kovai su pelėsiu kuo puikiausiai galima pasitelkti ir geriamąją sodą, kuri yra švelniai abrazyvinė, todėl ypatingai gerai veikia šveičiant pelėsio likučius. Naudoti sodą ypač tinka tokiose vietose kaip vonia ar virtuvė, kur tarp plytelių siūlių, net ir išnaikinus pelėsį, gali pasilikti dėmės.
Sumaišykite geriamąją sodą su vandeniu, gautą mišinį užtepkite ant šepetėlio ar kempinės ir tiesiog gerai įtrinkite paviršių. Vėliau nuplaukite viską vandeniu arba dar geriau – baltu actu, kad pašalintumėte nuosėdas, kurias palieka soda.
Dar vienas natūralus pelėsio priešas – vandenilio peroksidas. Tai nenuodingas ir kvėpavimo takų neerzinantis cheminis junginys. Patariama naudoti 3 proc. vandenilio tirpalą, kurį nesunkiai galima įsigyti vaistinėse. Tiesiog užtepkite ar užpurkškite jo tiesiai ant pažeistų paviršių ir palikite mažiausiai 10 min., o tada nuvalykite pelėsį. Nors vandenilio peroksidas veiksmingai šalina pelėsį nuo daugelio paviršių, jis pasižymi ir balinamuoju efektu, tad atsargiai naudokite šią priemonę valydami audinius.
Nors ir nenatūrali, tačiau namuose tikrai nesunkiai randama pelėsio valymo priemonė – baliklis. Dėl savo veikliosios medžiagos (natrio hipochlorito), baliklis yra lygiavertis varžovas pelėsiui. Balikliu tinka valyti vonios kambario plyteles, stiklą, grindis, tačiau reikėtų vengti lengvai pažeidžiamų paviršių ir daiktų, nes šis balinamuoju poveikiu pasižymintis baliklis gali sugadinti paviršių. Nereikia pamirši, kad baliklis išskiria aitrius ir nuodingus garus bei kenkia rankų odai, todėl prieš imdamiesi darbo, pasirūpinkite savo saugumu: įsitikinkite, kad valomoji patalpa gerai vėdinama, mūvėkite gumines pirštines.
Visgi, jei jūsų namuose įsiveisęs pelėsis pasirodė per „kietas riešutėlis“ paprastoms buitinėms priemonės – laikas imtis sunkiosios artilerijos. Naudodami specialias antiseptines priemones, kurių nesunkiai įsigysite statybinių medžiagų parduotuvėje, paskelbsite karą pelėsiui. Nors tokių priemonių yra gana daug ir skirtingų, veiksmingiausia iš jų – antiseptinis gruntas, kuris ne tik padeda atsikratyti pelėsio, bet ir atlieka apsauginę funkciją – neleidžia pelėsiui sugrįžti.
Naudojant antiseptinį gruntą prireiks kur kas daugiau darbo, tačiau rezultatai taip pat nenuvils. Gruntas yra skiedžiamas su vandeniu iki reikiamos koncentracijos ir tolygiai tepamas ant nugramdyto, nuvalyto ir sauso lubų, sienų ar grindų paviršiaus. Išdžiuvus mišiniui, galite imtis dažymo, tapetavimo ir kitų paviršiaus atstatymo darbų.