Tikrintis ateina tik pusė kviečiamų moterų
Nors NVI Vėžio registro duomenys rodo, kad Lietuvoje per metus fiksuojama apie 1500 krūties vėžio atvejų ir daugiau nei 20 proc. iš jų yra 3 arba 4 stadijos, o per metus nuo krūties vėžio Lietuvoje miršta apie 500 žmonių – lietuvėms šie skaičiai, panašu, yra nė motais. Nuo 2005-ųjų Lietuvoje vykdomoje Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims, kurioms yra nuo 50 iki 69 metų, kas dvejus metus atliekamas mamografinis krūtų tyrimas. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kasmet pagal šią programą gali pasitikrinti daugiau kaip 459 tūkst. tikslinės populiacijos moterų, tačiau periodiškai pasitikrina tik apie 48,3 proc. jų.
„Laiku atlikta sveikatos patikra leidžia diagnozuoti onkologinius susirgimus ankstyvoje stadijoje ir sėkmingai juos išgydyti. Tai reiškia, kad liga yra mažiau išplitusi ir ją lengviau gydyti, todėl padidėja tikimybė visiškai pasveikti arba ilgiau išlaikyti ligą kontroliuojamą. Ankstyva diagnozė leidžia pradėti gydymą greičiau, sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę. Trumpai tariant, anksti aptikus vėžį, itin padidėja išgyvenimo galimybė ir gyvenimo kokybė.
Taip pat anksti diagnozavus onkologinę ligą, gydymo išlaidos dažnai būna mažesnės. Tai gali reikšti mažiau brangių procedūrų, trumpesnį gydymo laikotarpį ir mažesnį poreikį ilgesniam gydymui ar papildomoms intervencijoms. Mažesnės gydymo išlaidos taip pat mažina finansinę naštą tiek pacientui, tiek sveikatos apsaugos sistemai“, – informuoja VLK ir priduria, kad išsivysčiusių šalių patirtis rodo, jog vykdant šias programas mirtingumas nuo krūties vėžio per 5 metus sumažėja apie 30 proc.
Vis dėlto, kaip teigia NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja J. Ušinskienė, moterys dalyvauti šioje programoje ir atlikti krūtų mamografiją vengia dėl kelių priežasčių – baimės ir įvairiausių nepagrįstų mitų.
„Egzistuoja mitas, kad labai skauda suspaudžiant krūtį. Tikriausiai, ne viena moteris yra galbūt ir draugėms pasakiusi, kad tyrimo metu skausmingai suspaudė krūtis. Dabar su nauja įranga tas suspaudimas yra mažesnis, bet vis tiek ant krūties uždedami keli kilogramai. Prisitaikius tyrimo periodą, kai krūtys nėra skausmingos, arba kai yra mažiau jautrios, visa tai tikrai galima iškęsti. Nesakyčiau netgi kad iškęsti, nes tai yra nemalonus jausmas, bet tai nėra kažkoks labai didžiulis skausmas, dėl kurio moterys turėtų bijoti.
Kitas dalykas yra rentgeno spinduliai. Moterys bijo rentgeno spindulių, nes galvoja, kad tas rentgeno spindulys sukelia vėžį. Didelis švitinimas gali sukelti vėžį, viena iš jo priežasčių gali būti, pavyzdžiui, praeityje švitinta krūtinės ląsta, bet čia yra kalba apie radioterapiją, kur yra didžiulės dozės. Šio tyrimo metu rentgeno spinduliuotė yra labai nedidelė. Skrydžio lėktuve metu mes taip pat gauname tos spinduliuotės. Mamografijos metu gauname mažiau rentgeno spindulių, nei, pavyzdžiui, atliekant plaučių rentgenogramą. Tikimybė, kad nuo mamografijos būtų sukeltas vėžys, yra praktiškai nulinė. Medicinoje nebūtų taikomas toks diagnostinis metodas, jeigu jis turėtų didelius pašalinius poveikius ir jeigu jo žala būtų didesnė už teikiamą naudą“, – aiškina pašnekovė.
Jei moteris neužčiuopia darinio, dar nereiškia, kad ji yra sveika
Dažnai moteris nuo profilaktinio patikrinimo sulaiko ir mintis, kad neturint simptomų neva nėra prasmės ieškoti ligų. Vis dėlto, kaip teigia NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, vėžys yra klastinga liga, kuri apie save gali išduoti jau tik vėlesnėse stadijose: „Navikas gali būti ir kelių milimetrų, kurio niekaip neužčiuopsi ir nepastebėsi iki kol jis nepradės didėti ir neperaugs į odą ar į audinius. Kai jis jau čiuopiamas, tai būna ir pažengusi stadija.“
„O nedelsti ir jau rimtai sunerimti reikėtų tada, kai atsiranda išskyrų iš spenelio, jaučiami sukietėjimai, spenelis pakeičia savo formą arba atsiranda odos sustorėjimai, pažastyje užčiuopiamas mazgelis. Moterys gali ir maudydamosis duše šlapiomis, drėgnomis rankomis iškėlusios priešingą ranką su kita ranka čiuopti iškeltos rankos pusę, einant nuo pažasties link spenelio, per visą krūtį. Tokiu būdu kažką užčiuopus ar pastebėjus kitaip negu kad buvo, reikėtų nedelsiant išsitirti.
Jeigu atsiranda odos išopėjimai, tai jau gali būti, kad vėžys yra išplitęs ne tik į limfazgius, bet ir tolimesnius audinius – kepenis, galvos smegenis, netgi kaulus. Liga jau gali būti išplitusi. Bet ateina ir tokių moterų, kur žaizda krūtyje jau yra seniai ir galvoja, kad čia galbūt koks uždegimas – gydosi kopūstų lapais ar kokiais priešuždegiminiais medikamentais. Kitos moterys tiesiog slepia, sako, kad joms gėda ir dėl to nesikreipia. Tokie simptomai rodo, kad liga tikrai yra pažengusi. Todėl programos tikslas ir yra, kad kol nieko nečiuopia ir nieko nejaučia – nei skausmo, nei sustandėjimų, nei kitų simptomų – reikia atvykti profilaktiškai pasitikrinti“, – sako J. Ušinskienė.
Jei krūties vėžys aptinkamas ankstyvos stadijos, kai dar neapčiuopiamas, nesukelia jokių simptomų – apie 90 procentų moterų po gydymo pilnai pasveiksta. Todėl programoje dalyvaujančios moterys užkerta riziką apie ligą sužinoti jai pažengus.
Kaip atliekamas mamografinis tyrimas?
J. Ušinskienė atkreipia dėmesį, kad specialaus pasiruošimo prieš tyrimą nereikia. Atvykus išsitirti, moters bus paprašyta nusirengti iki pusės. Tyrimo metu radiologijos technologas padeda krūtį tarp dviejų rentgeno aparato plokštelių ir švelniai suspaudžia iš viršaus į apačią. Krūties suspaudimas būtinas, kadangi tokiu būdu pacientei tenka mažesnė apšvitos dozė, gaunamas geresnis vaizdas ir gydytojas radiologas gali tiksliau nustatyti diagnozę. Krūties suspaudimas trunka kelias sekundes, po to krūtis atleidžiama.
Šio tyrimo metu atliekama po dvi kiekvienos krūties mamogramas, iš viso atliekamos keturios mamogramos. Du gydytojai radiologai įvertina mamogramas ir pateikia savo išvadas. Pagrindinis mamogramų įvertinimo tikslas yra nustatyti, ar jose matoma požymių, galinčių rodyti ankstyvą krūties vėžį. Jei mamogramose pakitimai nenustatomi, moteris kviečiama atlikti kitą mamografinį tyrimą po 2 metų.
Radus pakitimų mamogramose, moteris kviečiama išsitirti išsamiau, prireikus – paimama krūties biopsinė medžiaga ir nustatoma ligos diagnozė. Išsamesnis ištyrimas organizuojamas per trumpiausią įmanomą laiką. Didžiajai daliai papildomiems tyrimams pakviestų moterų krūties vėžys nepasitvirtina. O jeigu patvirtinama krūties vėžio diagnozė, nedelsiant organizuojamas reikiamas gydymas.
Kvies tikrintis daugiau moterų
Nuo 2025 metų sausio 1 dienos įsigalios ir naujovės – bus plečiamos minėtos prevencinės programos dalyvių amžiaus ribos, atsisakoma šeimos gydytojo siuntimo ir į programą įtraukiamas naujas tyrimas – krūties tomosintezė.
„Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa keičiama įgyvendinant Europos Komisijos rekomendaciją „Naujas ES požiūris į vėžio atrankinę patikrą“, kurios vienas iš tikslų yra: […] išplėsti 50–69 metų amžiaus moterų krūties vėžio atrankinę patikrą, įtraukiant 45–74 metų amžiaus moteris, ir apsvarstyti galimybę taikyti konkrečias diagnostikos priemones moterims, turinčioms ypač tankias krūtis […].
Šiais ir ateinančiais metais, pagal bandomojo projekto planą iki 2025 m. gruodžio 31 d., išbandomas naujas išankstinės diagnostikos programų organizavimo modelis, kuriame dalyvauja regioniniai onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo centrai ir dar kelios dešimtys gydymo įstaigų. Bandomojo projekto metu atlikti krūties vėžio patikrą iki 2024 m. gruodžio 31 d. bus kviečiamos 50–69 metų amžiaus moterys, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – 45–74 metų amžiaus“, – informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Šiuo metu apie krūties vėžio ir kitas profilaktikos programas asmenis informuoja ir, jei reikia, siuntimus išduoda šeimos gydytojai. O įdiegus naują programų organizavimo modelį, planuojama, jog šeimos gydytojo siuntimo vykdant programas nebereikės, arba procese jų reikės išduoti mažiau, o asmenų informavimą, kvietimą ir paslaugų pagal programas teikimo organizavimą perims du koordinavimo centrai – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.
„Vieninga profilaktikos programų organizavimo tvarka visoje šalyje leis užtikrinti vienodą programų paslaugų prieinamumą asmenims, nepriklausomai nuo įstaigos, prie kurios jie yra prisirašę, ir padės mažinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo netolygumus. Nauja tvarka turėtų paskatinti gyventojų dalyvavimą onkologinių ligų prevencijos programose, kuris šiuo metu yra nepakankamas.
Moterims niekur pačioms kreiptis nereikės, viskuo pasirūpins atitinkamas Koordinavimo centras. Koordinavimo centro darbuotojai sudarys tikslinei populiacijai priklausančių asmenų sąrašą, atrinks einamaisiais metais kviečiamus asmenis, išsiųs asmeninius kvietimus atvykti į gydymo įstaigą, rezervuos vizito laiką Išankstinės pacientų registracijos informacinėje sistemoje ir kt.
Tačiau, tuo atveju, jeigu asmuo nepatenka į Programoje dalyvaujančių asmenų tikslinę grupę ir/arba jaučiasi blogai, arba esant medicininių indikacijų, sprendimus dėl konkrečiam pacientui reikalingų diagnostikos ir gydymo procedūrų, atsižvelgiant į konkretaus paciento sveikatos būklę, amžių, nustatytą diagnozę, ligos stadiją, taikytą gydymą ir kt. pagal galiojančius teisės aktus ir savo kompetenciją priima paslaugas teikiantis šeimos gydytojas. Jis skiria reikalingus atlikti tyrimus, gydymą, o prireikus konsultuojasi su atitinkamos srities gydytoju specialistu“, – teigia ministerijos atstovai.
Onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų metu nustačius piktybinį naviką, paslaugos pacientui bus organizuojamos per „žaliąjį koridorių“. Šis pacientų, kuriems pirmą kartą įtariama onkologinė liga, srautų valdymo modelis jau taikomas šešiose gydymo įstaigose, kurios sudaro Onkologijos klasterį ir kuriose vykdoma naujo paciento atvejo vadyba.
„Onkologijos atvejo vadybininkas organizuoja ir registruoja pacientą reikalingoms diagnostinėms ir gydomosioms procedūroms, iki momento, kai gydytojų specialistų daugiadalykė komanda patvirtins pacientui diagnozę, sudarys gydymo planą ir paskirs pirmąją gydymo procedūrą.
Atkreiptinas dėmesys, jog bandomojo projekto pabaigos terminas, pagal atnaujintą vykdymo planą, numatytas iki 2025 m. gruodžio 31 d., todėl pokyčiai programos organizavime nacionaliniu mastu planuojami nuo 2026 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į bandomojo projekto metu surinktus ir išanalizuotus rezultatus. Tačiau pakeitimai programos amžiaus grupėje bus taikomi nuo 2025 m. sausio 1 d. tiek kviečiant moteris dalyvauti programoje pagal šiuo metu galiojančią organizavimo tvarką, tiek toms, kurios bus kviečiamos pagal bandomojo projekto metu testuojamą naujo modelio procesą“, – informuoja ministerija.
Pasiteiravus ministerijos, kas yra toji tomosintezė, kurią numato naujoji programa, atstovai informuoja, kad tomosintezės tyrimas pasižymi didesniu jautrumu ir leidžia ištirti net itin mažus (iki 2–3 mm) įtartinus darinius: „Jis padės gerinti diagnostiką ir bus atliekamas toms programos dalyvėms, kurioms atsižvelgiant į mamogramos tyrimo rezultatą reikalinga gydytojo specialisto konsultacija, kai atliekama krūties tomosintezė.“