Osteoporozė yra metabolinė kaulų liga, pasižyminti mineralizacijos ir kaulinės struktūros pasikeitimu, o tai lemia kaulo silpnumą ir lūžius. Jie įvyksta patiriant mažos energijos traumą – žmogui krentant iš savo ūgio aukščio.
Gydytojos endokrinologės dr. A. Krasauskienės teigimu, pagalba labiausiai reikalinga žmonėms, kurie jau yra turėję tokių lūžių, nebuvo ištirti dėl osteoporozės arba buvo ištirti, bet nebuvo gydyti: „Tai yra didelės rizikos pacientai, kuriuos reikia ištirti ir būtinai pradėti gydyti, stengiantis juos apsaugoti nuo tolimesnių lūžių.“
Su gydytoja endokrinologe kalbamės apie osteoporozę lemiančius veiksnius, diagnozavimo problematiką, galimybes šios ligos išvengti ir jos gydymą.
– Kas lemia osteoporozę?
– Tarptautinio osteoporozės fondo informacijoje skelbiama, kad vyresnių kaip 55 metų pasaulio gyventojų grupėje per minutę įvyksta 70 osteoporozinių lūžių. Juos tolimesnėje gyvenimo eigoje patirs kas trečia moteris ir kas penktas vyras. Osteoporozę diagnozuojant pagal šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) priimtą osteoporozės apibrėžimą, ja serga 6,3 proc. vyrų ir 21,2 proc. vyresnių kaip 50 metų moterų.
Nurodoma, kad 75 proc. šlaunikaulio, stuburo ir dilbio lūžių patiria vyresni kaip 65 metų gyventojai. Nors mažas kaulų mineralų tankis nurodomas kaip pagrindinis rizikos veiksnys lūžti, be jo matavimo, nurodoma, kad lūžius dažniausiai patiria pomenopauzinės moterys ir vyresni kaip 70 metų vyrai.
Kasmet spalio 20 d. minima Tarptautinė osteoporozės diena. Ir kasmet pabrėžiama – pagrindinis šios dienos tikslas yra ne tik priminti apie ligą, jos komplikacijų – lūžių – skaudžius padarinius pacientui, jo šeimai, visuomenei, bet ir tai, kad kaulinio audinio stiprumą reikia stengtis auginti vaikystėje, jį puoselėti subrendus ir stengtis išlaikyti amžėjant.
Kitas neišvengiamas klinikinis rizikos veiksnys – moteriška lytis. Moterų kaulai yra smulkesni, kitokios struktūros, o moterų lytinių hormonų estrogenų trūkumas, kad ir kokios kilmės jis būtų, lemia kaulų tankio ir kaulų struktūros pakitimus. Šiuos rizikos veiksnius nulemia amžius ir lytis. Dar vienas veiksnys, kodėl osteoporoze dažniau suserga moterys, – vyrai gyvena trumpiau.
Kiti klinikiniai rizikos veiksniai yra ankstyva – iki 45 metų – menopauzė, mažas kūno masės indeksas. Tarp rizikos veiksnių taip pat yra reumatinės, endokrininės, inkstų ir kitos vidaus ligos, kurios pagreitina kaulų irimą, taip pat kai kurie medikamentai, vartojami ligoms gydyti.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo metu pagrindiniu rizikos veiksniu laikytinas anksčiau patirtas osteoporozinis lūžis. Patyrę juos pacientai priskiriami didelės rizikos pacientų grupei.
Likusius 20 proc., kalbant apie kaulo stiprumą, sudaro tai, ką mes sukaupiame į kaulus iki maždaug 32 metų. Šiuo atveju ypač svarbūs trys pagrindiniai veiksniai vaikystėje ir paauglystėje, kurie lemia kaulų tankio augimą.
Pirmasis – fizinis aktyvumas, nes tik judantis kaulas ir „pasišnekantis“ su dirbančiais raumenimis tvarko savo apykaitą kaulų tankio auginimo linkme. Antrasis – mityba, čia itin svarbūs baltymai, kalcis ir vitaminas D. Trečiasis – endokrininių liaukų veikla, su tuo susiję lytiniai, augimo hormonai.
– Kada ir kaip galima, reikėtų išsitirti dėl osteoporozės?
– Profilaktinis kaulų mineralų tankio tyrimas turėtų būti atliekamas visoms moterims po 65 metų ir vyrams nuo 70-ies. Tai įrašyta į osteoporozės gydymo ir tyrimo gaires, kurios yra patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos. Ten surašyti rizikos veiksniai ir reikalingi profilaktiniai žingsniai.
Tačiau yra tam tikra pacientų grupė, kuriems kaulų mineralų tankio tyrimą reikia atlikti anksčiau. Viena to priežasčių, kaip minėjau, yra ankstyva menopauzė. Toliau seka grėsmingiausi rizikos veiksniai. Pirmiausia – žmonės, kurie jau yra patyrę osteoporozinių lūžių. Paskui tie, kuriems taikomas ilgalaikis (daugiau kaip tris mėnesius trunkantis) gydymas gliukokortikoidais, pavyzdžiui, prednizolonu.
Kiti rizikos veiksniai: šeimos nariai, turintys osteoporozę, ir antrinės ligos.
– Kokia padėtis Lietuvoje ir pasaulyje osteoporozės atžvilgiu?
– Mes niekuo nesiskiriame nuo kitų šalių.
Europiečiai baltaodžiai osteoporoze serga dažniau nei juodaodžiai. Visame pasaulyje žmonės sensta, ilgėja jų gyvenimo amžius, kaulai nestiprėja nuo vaikystės, nes nesudaromos geros kaulinio tankio auginimo sąlygos, be to, yra daug ligų ir medikamentų toms ligoms gydyti, kurie nepalankiai veikia kaulo apykaitą.
PSO yra įsikūrusi atskira komisija, kuri rūpinasi sveiku senėjimu ir sveikų kaulų problema. Visai neseniai jie pateikė statistiką, kuri rodo, kad 2019 m. pasaulyje buvo užregistruota 178 mln. naujų lūžių, o nuo 1990 m. šis skaičius išaugo 33,4 proc., iš dalies tai lėmė gyventojų skaičiaus augimas ir senėjimas. Tais pačiais metais buvo užregistruota 455 mln. paplitusių ūmių ar ilgalaikių lūžių simptomų atvejų, nuo 1990 m. paplitimas padidėjo 70,1 proc.
Jų skaičiavimu, penkiose didžiausiose Europos Sąjungos šalyse ir Švedijoje metinės išlaidos dėl trapių kaulų lūžių iki 2030 m. padidės 27 proc., tokia pat tendencija pastebima ir kitose pasaulio dalyse.
Numatoma, kad dėl pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimo ir senėjimo metinis bendras lūžių skaičius ir toliau didės, tai lems trapūs lūžiai. Tačiau, kaip teigiama PSO pranešime, asmens riziką patirti trapų lūžį galima numatyti, o taikant veiksmingas intervencines priemones šių lūžių galima išvengti.
– Ar yra kokie nors simptomai, pojūčiai, į kuriuos žmogus galėtų sureaguoti anksčiau?
– Ne. Jeigu nėra lūžių, neskausminga, nėra jokių simptomų. Tai – tylioji epidemija.
– Kur yra didžioji problematika, kalbant apie osteoporozę, jos diagnozavimą, gydymą? Kodėl ji nenustatoma, ar sunku tai padaryti?
– Todėl, kad manoma, jog žmogus natūraliai sensta ir, jeigu patiria lūžių, tai yra natūralu ir tam užbėgti už akių niekas neskuba. Bet yra aiškūs klinikiniai rizikos veiksniai ir griuvimo rizikos veiksniai. Jiems esant pacientai turėtų patys apie lūžių tikimybę pasiteirauti savo šeimos gydytojo, traumatologai, diagnozavę osteoporozinį lūžį, priminti pacientams dėl tolimesnio ištyrimo ir gydymo galimybės.
Gydytojų specialistų konsultacijoms dažniausiai nukreipiami pacientai, kuriems įtariama su amžiumi nesiejama osteoporozė, ieškant ligų, sveikatos būklių, nepalankiai veikiančių kaulinio audinio struktūrą, mineralizaciją, apykaitą. Nepatyrusiems lūžių, bet turint rizikos veiksnių lūžti, griūti, pasitarus su šeimos gydytoju tikslinga atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą.
Tai yra radiologinis, rentgenologinis tyrimas, gaunama jonizuojanti spinduliuotė yra nedidelė, prilyginama 1/30-ajai transatlantinio skrydžio. Tyrimas leidžia nustatyti kaulo stiprumą, diagnozuoti osteoporozę.
Jeigu tankis yra mažas, diagnozuojama osteoporozė ir tuomet ieškoma vadinamųjų nebiliųjų lūžių. Pavyzdžiui, kai lūžta stuburo slankstelis juosmeninėje srityje, mes bėgame pas gydytoją, nes mums skauda nugarą. Tada daromos rentgeno nuotraukos ir aiškinamasi. Bet, jeigu įvyksta lūžis krūtininėje dalyje, ne kaklo, o žemiau, jis įvyksta be skausminio sindromo, todėl ir vadinamas nebyliu, neklinikiniu.
Stuburo slankstelių lūžiai yra labai rimtas įspėjimas, kad tuoj pat turime imtis gydymo. Jeigu jie diagnozuojami, netgi kaulų tankio tyrimas tokiu atveju nebereikalingas.
Stuburo slankstelių lūžiai gali būti nebylūs, kliniškai nepasireiškiantys, randami atsitiktinai. Taip nutinka, kai dėl kitų ligų atliekamas krūtinės ląstos ar pilvo organų radiologinis tyrimas. Tuomet turėtume tikslintis, kodėl jų atsirado.
Šiuo metu osteoporozės ekspertai visame pasaulyje akcentuoja, kad nepakankamas dėmesys skiriamas lūžius jau patyrusiems pacientams. Jie priskiriami didelės rizikos lūžti pacientų grupei. Ir jiems rekomenduojama tuoj pat skirti gydymą kaulinio audinio atstatymą skatinančiais vaistais.
– Paminėjote vaistus, papsakokite apie osteoporozės gydymą. Ar ji išgydoma?
– Ne, ji nėra išgydoma. Tai lėtinė liga, kurios ilgalaikio gydymo tikslas – neleisti kristi, padidinti kaulų mineralų tankį, išvengti naujų lūžių. Gydymas yra ilgas, trunkantis ne mėnesius, o metus. Jo esmė yra sustabdyti kaulo ardymą, kuris yra greitas. Į tai medikamentai daugiausia ir nukreipti. Dabar atsiranda naujos medikamentų grupės, kurios padeda atstatyti kaulus.
Skiriamas vaistas, gydymo trukmė ir pacientų, ypač priskiriamų didelės rizikos lūžti grupei, tolimesnis stebėjimas turėtų būti vykdomas visą gyvenimą.
– Kas gresia laiku neaptikus osteoporozės?
– Pirmiausia, jeigu žmogus jau yra patyręs osteoporozinių lūžių, tai yra įspėjimas, kad jų bus ir toliau. Tarkime, ėjau, paslydau, atsirėmiau ranka – lūžo riešo kaulai. Tai yra tipinis osteoporozinis lūžis ir pirmas kūno pranešimas, kad kaulinis audinys yra silpnas. Ranka sugijo ir varpo negirdėjom.
Stuburo lūžiai yra sudėtingiausi. Ką gali pastebėti žmogus? Gali pastebėti, kad gana stipriai mažėja ūgis, ilgiau stovint gali atsirasti nemalonus pojūtis tarp menčių.
– Ar galima imtis kokios profilaktikos? Ką reikėtų daryti?
– Profilaktika yra saugus judėjimas, vengiant traumų, lūžių, pakankamas kalcio ir baltymų kiekis maisto produktuose, fizinis aktyvumas – raumenų masei ir jų jėgai išsaugoti, pusiausvyrai išlaikyti.
Kalbant apie kalcį, jo papildų nuolat vartoti nereikia, o jaunam žmogui kalcis kaip papildas praktiškai nerekomenduojamas. Čia reikėtų įsivertinti savo mitybą. Moterims – jei menstruacijų ciklas normalus, per dieną reikėtų suvartoti apie 1000 mg kalcio, pomenopauzės laikotarpiu – iki 1200 mg.
Jeigu kasdien valgote pieno produktus (varškę, sūrį) – jie yra pagrindinis kalcio šaltinis, gaunate maždaug 800–900 mg kalcio per dieną. Jeigu jų nevalgote, į juos tik žiūrite, su kitais maisto produktais (kalafiorais, brokoliais, sezamų, aguonų sėklomis, pilnagrūde duona) gaunate apie 300 mg kalcio. Tuomet reikalingi papildai.
– Kokį matote problematikos, kurią palietėte, sprendimo būdą?
– Pirmiausia, turbūt kaip ir visame pasaulyje, moterys turi rūpintis savo sveikata, ir, jeigu pacientas įsivertina, kad patyrė kaulų lūžius, žino juos, ypač riešo kaulo, arba buvo daryta stuburo nuotrauka ir rasti slankstelių lūžiai, su savo šeimos gydytoju turėtų aptarti tolimesnių lūžių riziką.
Antras dalykas, šeimos gydytojas, jeigu jis turi pacientų, kuriems lūžta kaulai, turi ir gali skirti gydymą.
Ir trečias dalykas, šeimos nariai, kurie turi artimąjį po osteoporozinio šlaunikaulio lūžio ir kuriam dar nepaskirtas gydymas, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir su juo aptarti situaciją.
Sukaupta pasaulinė klinikinė patirtis, naujų medikamentų grupių sukūrimas, jų naudojimo patirtis koreguoja daugelio ligų gydymo ir stebėjimo, diagnostikos algoritmus. Kaulinio audinio pokyčiai, laiku vykdoma lūžių prevencija – vienas sveiko amžėjimo klausimų.
