Jauna moteris pusę metų nesikėlė iš lovos: dažnas net neįtaria, kad serga pavojinga liga

Kai nesinori rytais keltis iš lovos, galvoje ilgai sukasi slogios mintys ir atrodo, kad niekas nebedžiugina, nereikėtų manyti, kad tai praeis savaime. Depresija – rimta ir net mirtina psichikos liga, į kurią vis dar žiūrime pro pirštus: skaičiuojama, kad daugiau kaip 70 proc. psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių pagalbos nesikreipia. Psichologai pastebi, kad depresija neretai painiojama su laikinomis slogiomis būsenomis, todėl kiekvienam svarbu atpažinti, kada ir kokia pagalba yra reikalinga.

Pusę metų negalėjo pakilti iš lovos: niekas nebedžiugino

Šiandien šunų apsuptyje dirbanti dresūros trenerė Grėtė Indičianskytė – Krutovienė atrodo laiminga ir visai nepanaši į prislėgtą žmogų, negalintį net pakilti iš lovos. Vis dėlto, Grėtė prisipažįsta, kad kaip tik tokį gyvenimo laikotarpį prieš maždaug penkerius metus jai teko išgyventi.

„Buvo labai sunkus periodas, prasidėjęs žiemą ir trukęs apie pusę metų. Gyvenimas prarado visas spalvas, niekas nebedžiugino. Gulėjau lovoje, gėriau arbatas, o išgėrusi – vėl guldavausi į lovą. Nieko nesinorėjo daryti“, – liūdną gyvenimo etapą prisimena Grėtė.

Visą pusmetį, kaip sako moteris, „bandė prastumti dienas“ lovoje, kad šios kuo greičiau praeitų.

„Vienintelis dalykas, kurį sugebėjau daryti tuo metu – pasijungus kompiuterį, žiūrėti multikus. Tai padėdavo prastumti dienas, kad šiek tiek įdomiau būtų gulėt ir depresuot. Taip visai netyčia užtikau vaizdo įrašus apie šunų dresūrą – mane tai pamažu pradėjo dominti, žiūrėjau vis daugiau. Panorau išbandyti ir savo jėgas dresūroje, nes prisiminiau, kad vaikystėje labai mylėjau gyvūnus, man labai patikdavo ir sekdavosi su jais rasti bendrą kalbą“, – apie atradimą, paskatinusį ją pakilti iš lovos, kalba Grėtė.

Panorusi atsidurti tarp šunų, moteris nusprendė iš pradžių išbandyti savanorystę gyvūnų prieglaudose. Padėdama gyvūnams, Grėtė pajuto, jog tai padeda ir jai. Tuo pačiu ji įsitikino, kad nori siekti karjeros kinologijoje.

„Pastebėjau, kad žmogui, kuris turi polinkį į depresiją, pradėjus kažkuo rūpintis – ar tai būtų gyvūnai, ar senoliai, pacientai, ar net paprasčiausi augalai, – tai padeda geriau jaustis. Tada supranti, kad ne dėl savęs, o kažkam kitam gera padarei. Savanoriaudama susipažinau su Eltonu, kurį turėjau išmokyti elgesio taisyklių ir surasti jam namus. Šuo mane išvesdavo į lauką, gavau daugiau gryno oro. Mano gyvenime atsirado veikla, tikslas – būti jam gera. Natūralu, kad greitai išgaravo blogos nuotaikos, gyvenime atsirado spalvos, džiuginantys iššūkiai. Pajutau, kad tai – mano sielos šuo“, – džiaugiasi Grėtė.

Ji įsitikinusi, kad rūpinimasis kitu galėtų padėti depresija sergantiems žmonėms, nes tuomet jautiesi reikalingas ir pamatai, kad gyveni ne tik dėl savęs. O štai rūpinimasis šunimi ypatingas dar ir tuo, jog gyvūnas niekada neteisia – jo draugijoje nėra jokių neigiamų emocijų.

„Atradau savo pašaukimą, išgaravo visos depresijos, nes su šunimi nėra kada liūdėti. Net jei tu elgsiesi kaip klounas, jis niekada tau nepasakys, kad tu esi idiotas – jis visada kartu su tavimi elgsis kaip klounas. Ir būtent šis šuo suteikė norą judėti, kažką daryti, kažko siekti, o ir aplinkiniai žmonės pradėjo šypsotis, kai pamatydavo šunį. Tai mane užkrėtė“, – patirtimi dalijasi moteris.

Liūdna nuotaika, kuri savaime nepraeis: kaip atpažinti ir įveikti depresiją?

Dėl to, jog slogi būsena moterį įkalino lovoje pusei metų, akivaizdu, kad tai nebuvo tik „bloga diena“, kurių pasitaiko kiekvienam.

Liūdesys, prislėgta nuotaika ar depresija? Depresijos gydymo centro psichologas Antanas Mockus pastebi, kad žmonės vis dar painioja laikinas slogias būsenas su rimtu psichikos sutrikimu – depresija, kuri, nesikreipiant pagalbos, savaime nepraeis. Kaip ją atpažinti?

„Liūdesys yra normali ir natūrali reakcija į mūsų kasdienes situacijas. Jis praeina gana greitai. Depresija – psichikos sutrikimas, kuris savaime nepraeina, ji menkai veikiama aplinkybių. Žmonės pasakoja, jog ir pailsėjo, ir pabendravo su artimaisiais, ir krūvį darbe pasimažino, tačiau nuotaika negrįžo, jaučia, kad tai menkai susiję su jo pastangomis pagerinti nuotaiką. Tai sukelia jam nerimą, susirūpinimą, ir tada žmogus kreipiasi pagalbos. Tiesa, kiti pasirenka kentėti ir nesikreipti pagalbos“, – problemą pastebi psichologas.

Liūdna nuotaika, sumažėjęs aktyvumas, energijos stygius, anksčiau buvusi maloni veikla dabar nebeteikia džiaugsmo, malonumo – tai yra tipiniai depresijos simptomai. Taip pat depresiją rodo dingęs apetitas, sumažėjęs seksualinis potraukis, kamuoja nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai.

„Dažnai žmonės išgyvena kaltę, savigraužą, nepasitikėjimą savimi, apatiją, nenorą nieko daryti, kyla minčių apie savižudybę. Jei ši būsena trunka dvi savaites, mėnesį ir ją menkai veikia aplinka, ji negerėja, tai galima diagnozuoti depresiją. Įtarus depresiją, svarbu pasitarti su psichikos sveikatos specialistais, ar tai depresija, ar kuris nors kitas panašių požymių turintis psichikos ar fizinės sveikatos sutrikimas“, – įspėja A. Mockus.

Anot psichologo, šiuolaikinis depresijos gydymas susideda iš kelių pagrindinių polių – medikamentinis gydymas (gydymas vaistais) ir psichoterapija („gydymas pokalbiu“). Esant sunkiai depresijos formai, svarbu abu šie dėmenys, o lengvos ir vidutinės depresijos atvejais rekomenduojama psichoterapija.

Sergant depresija, didelės reikšmės turi gyvenimo būdas: fizinis aktyvumas, miego higiena, sveika mityba, socialinis aktyvumas (bendravimas), šviesos terapija, darbas su įkyriomis mintimis, mokymasis valdyti stresą relaksacijos pratimais, meditacijos praktikomis, pažinti savo emocijas, jausmus ir mokytis juos valdyti.

„Mes mažiau judame, prastai maitinamės, nepažįstame savo emocijų, nesame atsparūs stresui ir tai veikia mūsų nuotaiką, depresija sergančiojo taip pat. Svarbu suprasti, jog nėra vieno šimtaprocentinio būdo įveikti depresiją. Dažniausiai sveikti ir įveikti depresiją padeda kompleksas priemonių. Depresija nėra nuosprendis – ją galima įveikti“, – teigia A. Mockus.

Pagalbos kreipiasi tik kritiniu atveju: susirūpinti reikėtų anksčiau

Atrodo savaime suprantama, kad gerai žmogaus savijautai svarbi ne tik fizinė, bet ir psichologinė sveikata. Nors reguliariai apsilankyti pas šeimos gydytoją yra įprasta, lankytis pas psichologą – vis dar ne. Depresijos gydymo centro psichologas A. Mockus pastebi, kad tiek vienos, tiek kitos sveikatos atžvilgiu, į pavojų keliančius signalus dažnai reaguojame pavėluotai, o pagalbos kreipiamės tik tada, kai problema jau būna pažengusi.

„Ieškodami būdų, kaip geriau jaustis, įveikti profesinius sunkumus, tarpasmeninių santykių problemas, atsakymų į kankinančius prasmės klausimus kreipiasi į psichologus. Vis dėlto, daug žmonių pagalbos kreipiasi, kai būklė yra kritinė – išgyvena didžiulį nerimą, kurio jau nebegali suvaldyti, išgyvena depresiją ir bejėgiškumą pakeisti savo prastą būseną, kai jaučia, jog jų gyvenimas sudužęs ir kyla minčių nusižudyti“, – teigia A. Mockus.

Nors vėlyva reakcija į kritinę psichikos būklę yra opi problema, dar labiau gąsdina žmonių, gyvenančių su šia būkle ir nesikreipiančių pagalbos, mastas. Skaičiuojama, kad daugiau kaip 70 proc. žmonių, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, pagalbos nesikreipia išvis. A. Mockus pastebi, kad baimė kreiptis į psichikos sveikatos specialistus susijusi su keletu barjerų.

Visų pirma – kreiptis pagalbos į psichologą daug kam gėda. Anot psichologo, tai susiję su stigma, kai žmogus pats save pasmerkia: kreipiausi į psichologą, reiškia, jau esu silpnas žmogus, psichas, esu beviltiškas, jau nieko iš manęs gero nebus. Be to, kai žmogus girdi iš aplinkinių pašaipas, jog tik silpni žmonės kreipiasi pagalbos, jis gali atsiriboti ir užsidaryti savyje.

Kreiptis pagalbos stabdo ir baimė patirti diskriminaciją. „Pavyzdžiui, sužino darbe, jog sergi depresija arba turėjai psichozės epizodą, ir tada gali tavęs privengti kolegos, gali atleisti iš darbo. Valstybės tarnybos pareigūnai, lėktuvų pilotai, advokatai ir kiti žmonės labai bijo, jog tai apribotų jų teisę vairuoti automobilį ar įsigyti ginklą“, – teigia psichologas.

Dar vienu barjeru kreiptis pagalbos A. Mockus įvardija informacijos apie pagalbą ir jos prieinamumo ribotumą. Vienas iš pavyzdžių – galimybė gauti 30 nemokamų individualių psichoterapijos konsultacijų arba grupinių užsiėmimų per kalendorinius metus, apie kurią, kaip pastebi psichologas, vis dar mažai kas žino.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].